Derliaus šventės „Zanavykų obuolinės“ metu buvo paskelbti „Metų ūkis 2025“ laureatai: apie pirmos vietos laimėtojus Romą ir Arvydą Mockaičius, Pauliaus Merčaičio ūkį jau esame rašę, šį kartą kalbiname trečios vietos laimėtoją – Lukšių sen. ūkininkaujantį jaunąjį ūkininką Domantą Balsevičių, kuris polinkį ūkininkauti paveldėjo iš savo senelio.
Su Domantu susitinkame jo ir tėtės Prano Balsevičiaus Liepalotų kaime įkurtoje ūkio bazėje. Jaunas vyras atvirauja, kad prie traktoriaus vairo sėdo nuo 15-os metų, šeimos ūkyje padėdavo dirbti žemdirbiškus darbus. Pašnekovas priduria, kad polinkį ūkininkauti greičiausiai paveldėjo iš savo senelio Jono Sutkaičio.
Prieš penkerius metus iš jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtos paramos Domantas įsigijo traktorių, prieš maždaug trejus metus – iš paramos investicijoms į žemės ūkio valdas įsigijo išmaniuosius trąšų barstomąją ir purkštuvą. Balsevičių ūkyje paskutinis pirkinys – aštuntos serijos „John Deere“ traktorius, kurio privalumai, sako ūkininkai, „komfortas ir patikimumas, didelis našumas ir mažos sąnaudos“.
„Nauja ūkio technika padeda sutaupyti laiko, degalų, trąšų, palengvina darbą ir užtikrina, kad darbas būtų atliktas tinkamai ir greitai“, – išmaniosios technikos privalumus vardija D. Balsevičius pridurdamas, kad per javapjūtę įdarbina vos vieną darbininką, visus darbus nudirba dviese su tėte. 
Derliaus šventės „Zanavykų obuolinės“ metu buvo paskelbti „Metų ūkis 2025“ laureatai: trečios vietos laimėtojas – Lukšių sen. ūkininkaujantis jaunasis ūkininkas Domantas Balsevičius. D. Pavalkio nuotr.
Jie kartu dirba daugiau nei 300 ha žemės: didžiausi Domanto ūkio plotai skirti žieminiams kviečiams, rapsams, taip pat augina ir salyklinius miežius, pupas, žirnius. Ateityje planuoja auginti soją. Ūkyje taiko neariminį žemės dirbimą.
„Bet greičiausiai grįšime prie ariminės žemdirbystės ir imsimės plūgų. Pradėjus taikyti nearimines technologijas, sunkiau kovoti su žolėmis ir ligomis“, – įsitikinęs Domantas.
Teiraujamės apie šiųmetį grūdų derlių. Pasak jaunojo ūkininko, iššūkių netrūko, šalnos nušaldė rapsus. Žieminių kviečių kūlė vidutiniškai 7 t/ha, rapsų derlius buvo šiemet menkesnis nei pernai. Laimei, sako pašnekovas, pasėliai buvo drausti.
„Mes, ūkininkai, esame priklausomi ne tik nuo gamtos, bet ir nuo pasaulinės rinkos. Grūdų perteklius įtakoja kainas. Šiuo metu praktiškai nei kviečių, nei pupų niekam nereikia. Dalį derliaus dar sandėliuojame. Tik žirnius šiemet gerai pavyko realizuoti“, – sako D. Balsevičius.
Į pokalbį įsijungia ir Domanto tėtis Pranas Balsevičius. Ūkininkai, be abejo, svajoja apie savo grūdų sandėliavimo bokštus.
„Deja, nėra taip viskas lengva, kaip atrodo. Reikia pastoviai dirbti, nuolatinių investicijų į ūkio plėtrą, inovacijų, gebėjimų stiprinimo ir, aišku, ūkininkavimo patirties“, – sako P. Balsevičius.
Domanto Balsevičiaus ūkiui, kaip ir daugeliui Lietuvos ūkininkų, šiemet nemažai žalos pridarė orų permainos, tačiau, jaunojo ūkininko teigimu, žemės ūkio versle sunku prognozuoti ne tik gamtos sąlygas, bet ir žaliavų supirkimo kainas. D. Pavalkio nuotr.
Domantas yra aktyvus Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys, todėl džiaugiasi, jog jį supa daug bičiulių ūkininkų, kurie visada padeda, pakonsultuoja ir padeda tobulėti kaip ūkininkui. Didžiausiu mokytoju jis laiko tėtį ir, aišku, a. a. mamą.
26-erių jaunasis ūkininkas randa laiko ir laisvalaikiui: mėgsta slidinėti, užsėda ant motociklo.
„Be abejo, yra noras tobulėti, bet manau, kad ūkininkaujant su patirtimi įgyji reikalingų žinių ir įgūdžių, mokaisi iš klaidų“, – tokiomis mintimis užbaigia pokalbį Domantas.
Renata iš Kudirkos Naumiesčio:
