Lietuvoje per šiuos metus planuojama atnaujinti daugiau kaip 350 daugiabučių, tačiau Šakių rajono statistika išlieka gana kukli – per pastarąjį dešimtmetį renovuota vos kelios dešimtys namų. Renovacijos tempą, sako specialistai, stabdo gyventojų abejonės, ilgos procedūros, o baimė dėl paskolų, netikėjimas renovacijos nauda ir mažėjanti valstybės parama tampa pagrindine diskusijų ašimi, apie kurią sukasi kalbos tiek daugiabučių gyventojų susirinkimuose, tiek savivaldybėje.
Tendencijos ir realybė
Šalyje per tris šių metų ketvirčius jau atnaujinti 264 daugiabučiai, o iki metų pabaigos prognozuojama pasiekti daugiau kaip 350. Realybė tokia, kad renovacijos pažanga labiausiai priklauso nuo savivaldybių įsitraukimo, administratorių darbo ir vietos lyderių aktyvumo. Tai puikiai matyti Anykščiuose, kur didžioji dalis senų daugiabučių jau atnaujinta – daugiausia dėl paties mero asmeninio įsitraukimo ir kvartalinės renovacijos modelio. Šalyje gerėja ir rezultatų rodikliai: daugiau nei pusė energetiškai neefektyvių namų po renovacijos pasiekia B energinio naudingumo klasę, sumažėja energijos suvartojimas, išauga būstų vertė. Tačiau renovacija vis dar stipriai priklausoma nuo valstybės finansavimo, o pastaraisiais metais jis akivaizdžiai mažėja.
Šakių rajone, pasak savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Virgilijaus Martinkevičiaus, renovacijai tinkamų daugiabučių yra maždaug 350. Renovacijos procesus Šakiuose adiministruoja dvi uždarosios akcinės bendrovės – „Šakių šilumos tinklai“ ir „Mano Būstas Dainava“, o kiekvieno daugiabučio gyventojai patys sprendžia, kurį administratorių pasirinkti.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis pripažįsta, kad renovacijos procese labai daug lemia ir specialistai, kurie kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais, bendrauja su gyventojais, padeda jiems suprasti renovacijos naudą ir privalumus. D. Pavalkio nuotr.
Tačiau nuo 2015 m., kai prasidėjo renovacijos projektų įgyvendinimas, užbaigti tik 38 projektai. Šiuo metu rangos darbai vyksta šešiuose Šakiuose ir kitur rajone esančiuose daugiabučiuose. Dar trys namai pradeda dokumentacijos procedūras. Vienuolikai namų parengti investiciniai planai ir skirtas finansavimas, dar 13 pastatų ruošiasi pirmajam renovacijos žingsniui. Aktyviausiai juda Šakiai, pasyviau – Gelgaudiškis, o Kudirkos Naumiestyje renovaciją neretai stabdo paveldosaugos reikalavimai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis Šakių situaciją vadina „nei labai džiuginančia, nei gąsdinančia“, tačiau atvirai įvardija esmines priežastis, kodėl renovacija neįsibėgėja.
„Gyventojai anksčiau palankiau žiūrėjo į renovaciją, o dabar, kai sumažėjo valstybės parama, žmonės skaičiuoja, kiek kainuos renovacija ir kiek reikės atiduoti paskolos. Kai kurie pasiskaičiuoja, kad įdėtų pinigų net neatsiimtų pardavę butą“, – sako V. Ižganaitis.
Anksčiau valstybė dengdavo iki 70 proc. renovacijos kaštų, dabar – vos 10 proc. B klasę pasiekusiems namams ir iki 30 proc. – A klasei. Administracijos direktorius patikina, kad mūsų savivaldybė kartu su kitomis šalies savivaldybėmis jau kreipėsi dėl didesnių dotacijų, tačiau atsakymų dar nesulaukta.
Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Martinkevičius lapkričio viduryje dalyvavo APVA konferencijoje, kur susipažino su šalies statistika, išgirdo sėkmės istorijų ir įsitikino, kad panašūs iššūkiai kaip Šakiuose kyla ir kituose miestuose. D. Pavalkio nuotr.
Gyventojų abejonės
Svarbiausia problema, anot savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto V. Martinkevičiaus, yra žmonių požiūris.
„Dauguma neįvertina renovacijos pliusų, ypač vyresnės kartos žmonės liekasi ties nusistatymu, kad kaip yra, taip gerai“, – sako specialistas ir priduria, kad jaunoms šeimoms renovacija atrodo gerokai patrauklesnė. Tačiau ne tik gyventojų baimės stabdo procesą – stringa ir procedūros.
„Procedūros labai ilgos. Yra projektų, kurie pradėti 2021 m., o iki šiol neužbaigti. Dažnai rangovų konkursai skelbiami po kelis kartus, nes jų tiesiog neatsiranda“, – pabrėžia V. Martinkevičius.
Be to, pastaraisiais metais išbrango ir absoliučiai visos renovacijos sudedamosios dalys – projektavimas, medžiagos, darbai, techninė priežiūra. Tai didina bendrą projekto sumą, o kartu ir gyventojų finansinę naštą.
„Renovuotis buvo galima jau vakar, bet apsispręsti renovuotis dar galima ir šiandien, neatidėliojant rytojui“, – pabrėžia abu savivaldybės atstovai ir priduria, kad finansiškai pažeidžiamiausioms grupėms galioja ir didelė valstybės parama.
„Senjorai, kurie gyvena tik iš pensijos, gauna kompensacijas už šildymą, praktiškai šimtu procentų dotuojami. Jie tikrai išloštų pasirinkdami renovaciją“, – sako administracijos direktorius.
Pasak jo, pasiekus B energinio naudingumo klasę, šilumos sąnaudos sumažėja mažiausiai 60 proc., o kartu su naujais langais, durimis bei atnaujintu šilumos mazgu išauga tiek gyvenimo tokiame būste komfortas, tiek jo vertė. Vis dėlto daliai gyventojų renovacija vis dar pirmiausia asocijuojasi su paskola, todėl ilgalaikė nauda lieka tarsi antrame plane. Siekdami keisti šį požiūrį, savivaldybės atstovai mato prasmę leistis į aktyvesnius dialogus su gyventojais, be to, po renovacijos jie pasirūpina aplinkos atnaujinimu: sutvarko automobilių aikšteles, vaikų žaidimų erdves, paviršinių nuotekų sistemas.
Ko tikėtis ateityje? Renovacijos ateitis Šakiuose, sako savivaldybės atstovai, sunkiai prognozuojama – viskas priklausys nuo valstybės sprendimų dėl finansavimo. Tam, kad renovacija įgautų realų pagreitį, būtinas sistemiškas ir ilgalaikis valstybės požiūris – aiškūs žingsniai, aiškios gairės ir tvarus finansavimo modelis, suderinantis valstybės bei gyventojų galimybes. Aplinkos ministerija lapkritį daugiabučių renovacijos tema vykusioje konferencijoje, išreiškė viltį, kad prie Vyriausybės suburta darbo grupė padės pasiekti proveržį ir tada renovacija taps nuosekliai veikiančiu šalies modernizavimo procesu.
Tomas iš Šakių:
