Kovo 20 d. Daivos Stanaitienės pienininkystės ūkyje (Kriūkų sen.) vyko lauko diena, kurios metu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) studentai ir dėstytojai, ūkininkai, susipažino su ūkyje taikomomis inovacijomis. Ūkis visiškai automatizuotas, čia robotai melžia karves, dalija pašarus, šalina mėšlą.
Įžengus į Stanaičių pienininkystės ūkio fermų teritoriją, nelieka abejonių – tai vienas pavyzdžių, kaip sėkmingai ūkyje pritaikomos išmaniosios technologijos. Po erdvų (apie 5,2 tūkst. kv. m) tvartą vaikščiojančias laisvas karves melžia aštuoni robotai, kiti paruošia ir pristato pašaro, dar kiti – nuo grindų šalina mėšlą. Šiame ūkyje lauko dienos renginį pradėjęs ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys padėkojo ūkio vadovui Adomui Stanaičiui, kad šis sutinka dalintis ūkyje įdiegtomis naujovėmis, o kiti ūkininkai turi galimybę pasimokyti.
„Tai yra gražus šeimos ūkis, visiškai automatizuotas. Inovacijų pagalba čia gerėja karvių laikymo sąlygos, priežiūra, todėl didėja primilžiai. Karvėms judėti skirta daug erdvės, įrengti orą vėsinantys ventiliatoriai, masažo šepečiai, su kuriais kiekviena juodmargė gali priėjusi pasikasyti šoną. Kaip aš sakau, kuo karvė laimingesnė, tuo visiems geriau: ir kvapų emisija mažesnė, ir karvių produktyvumas didesnis“, – ūkio privalumus vardijo R. Bleizgys. 
D. Pavalkio nuotr.
Ūkyje šiuo metu įdiegti aštuoni melžimo robotai. Pirmieji keturi robotai naujai pastatytoje fermoje buvo įrengti dar 2015 m. rudenį. Plečiant ūkį nupirkti dar keturi.
Nyderlandų kompanijos „Lely“ atstovės Lietuvoje AB „Lytagra“ Gyvulininkystės skyriaus vadybininkas Mindaugas Čivilis įsitikinęs, kad robotai – neišvengiama ūkių ateitis.
„Gyvuliai gali kada nori eiti pasimelžti, paėsti, atsigerti ar atsigulti. Kai elgesys yra aukščiausio lygio, didėja ir pieno kiekis, – pasakojo M. Čivilis ir pridūrė, kad tarp kitų novatoriškų sprendimų naujas produktas – dirbtinio intelekto valdomas monitorius, skirtas veršiavimosi procesams ir kitiems gyvūnams stebėti.
Lauko dienos dalyviai pranešėjui turėjo klausimų ir dėl robotų valdymo, programinės įrangos, teiravosi, jei neliks žmogaus bendravimo su karvėmis, ar jos nesulaukės?
„Be abejo, inovacijos verčia ūkininką įgyti naujų kompetencijų. Reikia mažiau dirbti rankomis, bet galva daugiau. Ūkininkas, turintis robotų, visą informaciją apie gyvulius gauna greičiau. Šiandien dar robotai, dirbtinis intelektas visko nepadaro, vis tiek reikia žmogaus, kuris pasakytų, kokius darbus reikia atlikti. O ateityje – visko gali būti ir nebereiks mūsų...“ – svarstė M. Čivilis. 
D. Pavalkio nuotr.
Jis lauko dienos dalyvius pakvietė praktiškai pasižiūrėti, kaip ūkyje veikia robotai, pasidžiaugė, kad Stanaičių ūkis, pradėjęs robotizacijos procesą ir pajutęs jo naudą, toliau drąsiai žengia į priekį. Jo teigimu, ūkyje iš vieno roboto primilžis siekia daugiau nei 2 tūkst. kg pieno per metus.
„Melžimo robotas seka karvių elgesį, ekrane stebimi pieno kokybės rodikliai, informaciją ūkininkas mato ir savo telefono ekrane. Vidutinis melžimų skaičius trys kartai“, – pasakojo „Lytagros“ atstovas.
Kalbėdamas apie ūkyje įdiegtą automatinę šėrimo sistemą, svečias minėjo, kad ji užtikrina, jog karvėms nuolat ir laiku būtų tiekiamos tinkamo pašaro porcijos.
„Šėrimo robotas dirba tyliai, net negirdėti, kaip atgabena pašarą. Jį paberia prie atitvarų ir sustumia atgal karvių išdraikytą. Šėrimo robotai sutaupo pinigų, darbo sąnaudų, laiko ir energijos“, – aiškino M. Čivilis.
Kaip minėta, dar kiti robotai tvarte nuo grindų šalina mėšlą, apeidami po tvartą vaikščiojančias karves.
Stanaičių ūkį 1992 m. įkūrė šviesaus atminimo Sigitas Stanaitis, jo pradėtą plėtrą ir modernizavimą tęsia sūnus A. Stanaitis – baigęs inžineriją tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete, stojo vadovauti ūkiui. Pasak jo, dabar ūkis registruotas mamos D. Stanaitienės vardu. Dar 2015m. buvo pastatytas daugiau nei 2,6 tūkst. kv. m ploto karvių tvartas. Jau A. Stanaičio pastangomis neseniai iškilo naujas priestatas, panašaus ploto ir konstrukcijų, taip pat automatizuotas. Naujasis priestatas yra pirminio tvarto tąsa, jame panaši įranga ir technologijos: karves melžia keturi robotai, vienas dalina pašarą, du robotai šalina mėšlą. Taip pat naujame priestate įrengtos automatizuotos šėrimo, vėdinimo, apšvietimo sistemos. A. Stanaičio teigimu, ūkyje šiuo metu darbuojasi 14 robotų. 
D. Pavalkio nuotr.
Kaip pasakojo A. Stanaitis, ūkis yra mišrus – laikomos pieninės karvės, auginamos grūdinės kultūros. Šiuo metu ūkyje yra apie 370 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio, jam laikyti su europine parama pastatyta ferma, kurioje taip pat įdiegtos naujovės. Ūkininko teigimu, pieno primilžis skaičiuojamas pagal „Lely“ technologiją – kiek pieno karvė duoda per dieną. D. Stanaitienės ūkio karvės per laktaciją duoda vidutiniškai po 11 tūkst. 500 litrų pieno. Pasak A. Stanaičio, gerą primilžį lemia tiek laikymo sąlygos, pašarai, robotizacija bei karvių genetika. Ūkyje nuo 1997 m. yra laikomos juodmargės, apvaisinamos holšteinų veislės pieninių galvijų sėkla, kuria karvės ūkyje apsėklinamos iki šiol.
„Modernizuoto pienininkystės ūkio pranašumai – ramesnės karvės, gerėja karvių laikymo sąlygos, priežiūra, robotai leidžia realiuoju laiku stebėti gyvulio sveikatingumą. Esant tokioms sąlygoms, didėja primilžiai“, – privalumus vardija A. Stanaitis.
Indrė iš Šakių:
