Kovo 27 d. į posėdį susirinkusi Šakių rajono verslo taryba nutarė, kad artimiausius metus tarybai vadovaus žemdirbių atstovas Darius Ufartas. Taip pat aptarta Verslo tarybos parengta pozicija dėl Panemunių regioninio parko planavimo schemos ir numatomos teritorijos ribų peržiūros.
Pastaruosius metus Verslo tarybai vadovavo valdžios atstovas, vicemeras Egidijus Peleckis, o kadangi pirmininkas kiekvienais metais renkamas rotacijos principu, eilė pirmininkauti atėjo žemdirbių atstovui.
Kaip posėdžio pradžioje informavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPA) Šakių atstovybės narystės koordinatorė Daiva Palukaitienė, Verslo taryboje yra pasikeitimų – Šakių rajono žemdirbių asociacija pakeitė du savo atstovus: Rimantą Valiuką ir Martyną Miliūną pakeitė Robertas Gurevičius ir Vidmantas Muraška.
Vienerių metų kadencijai eiti Verslo tarybos pirmininko pareigas buvo pasiūlyti šie žemdirbių atstovai – R. Gurevičius ir Ignas Duoba. Šiam atsisakius, buvo pasiūlytas D. Ufartas. Vienbalsiai pritarus tarybos nariams, jam ir buvo patikėtos pirmininko pareigos. Pavaduotojo pareigoms buvo pasiūlytas verslo atstovas, UAB „Audrokesta“ direktorius Audrius Mockaitis. Jo kandidatūrai taip pat buvo pritarta.
Toliau posėdyje svarstyta Verslo tarybos pateikta pozicija dėl Panemunių regioninio parko plėtros. Parengtame rašte Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai teigiama, kad Verslo taryba pripažįsta regioninio parko paskirtį saugoti vertingiausias gamtines ir kultūrines teritorijas bei užtikrinti darnų kraštovaizdžio naudojimą. Tačiau pabrėžia, kad saugomų teritorijų plėtra negali būti vykdoma nepaisant regiono ekonominių interesų, ūkinės veiklos tęstinumo ir investicinio patrauklumo.
Metus Verslo tarybai vadovaus žemdirbių atstovas Darius Ufartas (kairėje), jis piktinasi numatoma parko plėtra teigdamas, kad atsiras įvairių ribojimų tiek žemdirbiams, tiek bendruomenių iniciatyvoms tvarkant viešąsias erdves. D. Pavalkio nuotr.
Verslo taryba laikosi principinės nuostatos, kad regioninio parko teritorija neturi būti plečiama urbanizuotose teritorijose. Taip pat pažymi, kad regioninio parko ribų keitimas negali bloginti verslo sąlygų ir riboti jau vykdomos ar planuojamos ūkinės veiklos.
„Regioninio parko teritorija negali būti plečiama į privačią žemės ūkio ar gamybinės paskirties žemę, kuri naudojama ūkinėje veikloje“, – tokią poziciją išsako Verslo taryba, apie tai posėdyje ir buvo kone daugiausiai diskutuota.
Panemunių regioninio parko plėtra neramina Šakių rajono ūkininkus, jų teigimu, atsiras apribojimai, kurie neleis išvystyti intensyvaus žemės ūkio.
„Mes laikomės principinės pozicijos, kad bet kokia žemės ūkio paskirties žemė, privati nuosavybė negali būti įtraukta į regioninį parką, – pabrėžė D. Ufartas ir pridūrė: – Jei visi tarybos nariai esame prieš parko ribų plėtrą, tai siūlau šią visą poziciją formuoti kuo aštriau. Jeigu kažkas yra už, tada norėčiau girdėti argumentus.“
Į tokį pasiūlymą sureagavęs Kauno PPA rūmų Šakių atstovybės vadovas, UAB „Gulbelė“ direktorius Arūnas Tarnauskas išsakė tokį pastebėjimą: „Asmeniškai jokio intereso dėl numatomos parko ribų plėtros neturiu. Tačiau susitikime su parko planavimo schemos rengėjais girdėjome Žemosios Panemunės dvaro savininkų išsakytą poziciją, kad jie neprieštarautų, jog dvaro valdose esančios griovos būtų įtrauktos į rengiamą planą. Todėl, manau, kai kuriems turizmo objektams yra palanku tas parko ribų keitimas.“
D. Ufarto teigimu, jeigu atsirastų žemės sklypo savininkas, kuris norėtų parko ribas praplėsti savo teritorijoje, taryba tokį apsisprendimą galėtų palaikyti.
„Tačiau jeigu toje teritorijoje atsiranda draustinis, automatiškai atsiras buferinės apsaugos zonos ir jos palies platesnį gyventojų ratą, ypač dirbančius žemę, jie susidurs su apribojimais“, – svarstė D. Ufartas.
Kaip paaiškino E. Peleckis, regioninio parko planavimo schemos rengime nenumatyta steigti draustinius, kad plano rengėjai yra pažadėję kalbėti su kiekvienu žemės sklypo savininku. 
D. Pavalkio nuotr.
Verslo tarybos parengtame rašte siūloma skirti ypatingą dėmesį išžvalgytų naudingųjų išteklių teritorijoms, kurios yra svarbi regiono ekonominio potencialo dalis.
„Turime „aukso“ žemėje, bet negalime kasti... Negalime formuoti karjero, nes čia yra regioninis parkas. O turime vežtis išteklius 200 kilometrų. Net savivaldybė negali jų pasiimti“, – kalbėjo A. Mockaitis, kuriam antrino ir D. Ufartas: – „Turime vietoje ir smėlio, ir žvyro, ir tų pačių kalkių. Teritorijos turi būti skirtos ekonominei veiklai, o neįtraukiamos į saugomas teritorijas.“
D. Ufartas įsitikinęs: jei regioninis parkas plėstųsi, tai atsilieptų bendruomenių iniciatyvoms.
„Suriša bendruomenėms rankas. Suoliukų ar sūpynių pastatymas bus nelabai galimas arba galimas tik su projektu“, – svarstė D. Ufartas, o jam atsakydamas E. Peleckis patikino, kad iki šiol su Panemunių regioniniu parku nebuvo kažkokių problemų įrengiant rekreacines ar viešąsias erdves, jei prieš tai buvo derinama ir buvo įtraukta į parko specialųjį planą.
„Visus tuos rekreacinius taškus naujai rengiamoje planavimo schemoje ir turėsime pažymėti“, – pridūrė E. Peleckis svarstydamas, kad galbūt naujos parko ribos galėtų aplenkti „mums aktualias zonas ir apimti Sudargo piliakalnius, kurie ir taip yra saugomi“.
Verslo tarybos kreipimesi taip pat siūloma svarstyti galimybę optimizuoti regioninio parko teritoriją, mažinant ją intensyvios žemdirbystės ir pramoninių teritorijų sąskaita.
„Manau, kad vilčių, jog bus sumažintos parko ribos, yra mažai. Mūsų užduotis, kad parko ribos būtų plečiamos į kitus rajonus, kur žemė yra nenaudojama, kur pievos visą gyvenimą yra užliejamos. Kodėl jie neplečia žemyn,už Jurbarko? Kodėl jie nori vienoje vietoje, apimant mūsų rajono teritorijas, derlingas žemes, didinti tas saugomas teritorijas?“ – kėlė klausimą A. Mockaitis.
Jam antrino ir D. Ufartas: „Aš nemanau, kad jeigu įsileisim metrą to regioninio parko, kad tą metrą ateityje atstumsim.“
Kaip informavo E. Peleckis, laukiama, kuomet balandžio pabaigoje savivaldybei bus pateikti preliminarūs regioninio parko teritorijos plėtros pasiūlymai, kurių viešas aptarimas numatomas gegužę.
Indrė iš Šakių:
