Bitininkai suka pirmąjį medų, o koks šiemet medunešis, apie pažintį su bitėmis kalbamės su šakiečiu bitininku Evaldu Žukausku.
Evaldas su sutuoktine Lina ir mažuoju sūnumi Leonardu gyvena Šakių mieste. Lankantis jų sodyboje akį traukia ir daržo lysvės, ir puoselėjamas sodas, ir vištų pulkelis. Kaip sako Lina, norisi ekologiškų, pačių užsiaugintų daržovių ar uogų.
E. Žukauskas pakviečia aplankyti bitutes, 15 avilių stovi sodo pakrašty. Penktadienio rytas apniukęs, bitutės ramios, o Evaldo pirmiausiai ir klausiame, kodėl susidomėjo bitininkyste. Jis papasakoja, kad gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau visada buvo noras grįžti gyventi į Lietuvą.
„Galvojau, kad reikia turėti planą, kaip save Lietuvoje realizuoti. Bitininkystė man nebuvo visai svetimas dalykas, mano krikšto tėtis bitininkas. Kai pradėjau galvoti apie bitininkystę, nuvažiavau pas jį kelioms dienoms pasižiūrėti bičių gyvenimo iš arčiau, ar nesu alergiškas. Pamačiau, mane sužavėjo ir nutariau pradėti bitininkauti“, – prisiminė Evaldas ir pridūrė, kad, sutikęs būsimą žmoną, iš Tauragės persikėlė gyventi į Šakius.
Vyrui užsiimti bitininkyste paskatinimas buvo ir žmonos Linos gimtadienio proga padovanotas avilys, tad Evaldas ėmėsi ir realių žingsnių svajonei įgyvendinti. Prieš maždaug ketverius metus šakietis nuvyko į Vilkyškius ir įsigijo penkis avilius su bitėmis.
„Parsivežiau į Šakius. Pastačiau avilius ir kai likau vienas su bitėmis, buvo toks lengvas šokas – o ką dabar daryti? Nors teorijos apie bitininkavimą buvau prisiskaitęs, buvau įsitikinęs, jog viską jau moku, bet bitininkavimo per patirtį ir patarimus teko ilgokai mokytis. Krikšto tėtis buvo lyg karštoji linija: paskambindavau, o jis turėjo laiko ir kantrybės paaiškinti, ką ir kaip daryti“, – šiandien šypsosi jaunasis bitininkas.
Šiuo metu E. Žukauskas prižiūri apie 50 bičių šeimų, pripažįsta, bitininkavimas yra malonus, nors nelengvas užsiėmimas, reikalaujantis daug pastangų, kad medus būtų kokybiškas. Tad jis nuolat semiasi žinių, kad įgytų tinkamos bitininkavimo praktikos. Yra aktyvus Šakių bitininkų draugijos narys. Bitininko teigimu, nemenkas iššūkis bičių priežiūra pavasarį, kai reikia užtikrinti ir optimalias sąlygas šeimai stiprėti, ir kad bitės nespiestų. Dabar Evaldas greta avilių medyje yra pakabinęs bičių spiečiaus gaudyklę. Pasak pašnekovo, prižiūrint bites, svarbu nepavėluoti ir atlikti visus darbus – kažko nepadarius, gali susilpninti ar prarasti bičių šeimą. Jo teigimu, bitininkaujant svarbu pasirinkti tinkamą bičių rasę, nuo to priklauso ir bityno produktyvumas, priežiūra. Pirmosios šeimos buvo buckfast, dabar augina ir karnikos bites. Evaldas prisiminė – bitininkavimo pradžioje vienos bičių šeimos bitės buvo tokios piktos ir agresyvios, kad, vos atidarius avilį, bitės taip lįsdavo po rūbais, kad tekdavo viską mesti ir tiesiog bėgti.
Įsikalbame ir apie šiųmetį medunešį, pasak bitininko, pirmojo medaus kiekiai dėl šaltų orų, mažesni.
„Pražydėjo rapsai, šiomis dienomis suksiu medų ir matysiu, koks bus derlius. O dėl rapsų medaus... Vieni kritikuoja jį, bet tai mažiausiai alergizuojantis medus, yra puikus pasirinkimas įvairiems mišiniams gaminti, ypač kulinarijoje“, – sako pašnekovas.
E. Žukauskas pats gamina avilius, žada bitininkystės ūkį plėsti, svarsto pasinaudoti ir parama. Jis pripažįsta, kad mokosi perprasti ir bičių psichologiją, ir biologiją, bei priduria – bitininkui pirmiausia reikia žinoti, kaip bitės funkcionuoja, kaip vystosi.
„Man labai įdomu, kaip funkcionuoja pati bičių šeima. Čia, kaip kokioje karalystėje, yra tam tikra tvarka ir hierarchija: yra bičių motina, bitės darbininkės, tranai. Darbininkės neša nektarą ir žiedadulkes, saugo avilio laką, augina perus. Aišku, žmogus įsikiša į bičių gyvenimą norėdamas pasiimti medų, bet kartu turi joms padėti: apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų, pamaitinti“, – kalba Evaldas ir priduria, kad iš bičių galėtume pasimokyti darbštumo, bei pakviečia žvilgtelėti į avilio vidų, užkuria dūminę. Atidarius avilį, pamatai tūkstančius koriu skubančių bičių, Evaldas rodo bites, kurios augina perus, kitos krauna medų meduvėje, korių akutėse augančius tranus bei bites. Pavyksta pamatyti ir bičių motinėlę, kuri per parą gali padėti iki 2000–2500 kiaušinėlių, tai prilygsta jos pačios svoriui, ji pažymėta žalia spalva.
Bitininkas atskleidžia, kad taip pat renka bičių duonelę, žiedadulkes, pikį. Evaldui ir Linai bitininkystė tapo gyvenimo būdo dalimi ir malonia priklausomybe: biteles prižiūri ir suka medų Evaldas, o Lina užsiima medaus realizacija. E. ir L. Žukauskai, medų realizuoja daugiausiai tarp pažįstamų socialiniuose tinkluose, dalį medaus parduoda didmena. L. Žukauskienė pasakoja, kad šeima medų mėgsta valgyti su baltu sūriu, agurkais, šviežią medų naudoja salotų padažui, kepiniams, pagardina avižinę košę.
Zigmas iš Plokščių:
