Važiuojant nuo Šakių Griškabūdžio link, akis užburia retai matomas vaizdas – žydinčių linų laukas. Tad ir kalbiname šio lauko šeimininką, šakietį Robertą Drevininkaitį – kodėl augina Lietuvos auksu vadintus linus?
Kadaise Lietuva, ypač Šakių rajonas, buvo linų kraštas. Gilias tradicijas turėjo pluoštiniai linai, bet jų beveik nebeliko. Dabar daugiausiai auginami sėmeniniai linai. Šakietis R. Drevininkaitis tėvų ūkyje įpratęs dirbti nuo vaikystės, baigęs agrovadybos studijas, tęsia Drevininkaičių ūkio tradicijas – dabar kartu su tėčiu augina ir spaudžia ne tik sėmenų, bet ir margainio, moliūgų sėklų, kanapių, juodgrūdės aliejų, pastarąją kultūrą šiemet bando užsiauginti patys. Robertas atskleidžia, kad ypač juodgrūdės ir margainio sėklos yra nepigios, tad kitam derliui sėklą užsiaugina patys.
Drevininkaičiai linais šiemet užsėjo 9 ha. Robertas pasakojo, kad žydinčių linų mėlynumu grožėtis galima labai trumpą laiką, maždaug apie dvi savaites. Linai žydi birželio pabaigoje–liepos mėnesį. Be to, vienas atskiras žiedas žydi tik vieną dieną – išsiskleidžia ryte ir iki vakaro nubyra, nauji žiedai skleidžiasi kasdien. Pasak pašnekovo, sėmeninius linus auginant, nemažai pastangų reikia kovojant su piktžolėmis.
„Nepurškiam pasėlių nuo vabalų. Nesveika vabalui, nesveika ir žmogui“, – šypsosi R. Drevininkaitis bei priduria, kad linams augti reikia pakankamai drėgmės, nes jų šaknų sistema yra paviršinė, tad, ūkininko teigimu, šiemet sąlygos šiai kultūrai augti kol kas yra idealios.
R. Drevininkaitis pasakoja, kad sėmenų kūlimui tinka paprastas kombainas, tačiau linus nukulti sunku. Nors linai ir aliejiniai, tačiau stiebas turi pluoštiniams linams būdingo pluošto, kurį kombaino dalgiai sunkiai įveikia. Ūkyje auginami ‘Kaolin’ linų veislė. Linus kulti planuoja rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, o parvežę derlių namo, spaudžia itin visų sveikuolių giriamą linų sėmenų aliejų.
„Yra tekę linus kulti ir spalio mėnesį“, – prisimena pašnekovas.
Drevininkaičiai spaudžia sėmenų aliejų ir šaltu, ir senoviniu būdu, pastarojo poreikis yra didesnis.
„Aliejų spaudžiam kiekvieną savaitę, kad klientai gautų tik šviežią ir kokybišką produktą, nes šaltai spausto aliejaus ilgai nepalaikysi, jis apkarsta“, – pasakoja Robertas bei priduria, kad, atidarius aliejaus buteliuką, jį reiktų laikyti šaldytuve.
Pasak pašnekovo, jei sėmenų aliejus yra puikus pasirinkimas silkei ir kopūstams gardinti, margainio aliejus ypač vertinamas dėl aliejaus sudėtyje esančio silimarino, kuris padeda palaikyti kepenų funkciją. Kanapių, moliūgų sėklų aliejai – natūralus omega riebalų rūgščių, vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Šie aliejai padeda palaikyti širdies veiklą, virškinimą, kepenų funkciją ir bendrą organizmo pusiausvyrą. O juodgrūdžių sėklų aliejus ypač vertingas sveikatai.
„Visus minėtus aliejus patys naudojam ne tik į maisto produktus, išgeriam po šaukštelį kasdien. O juodgrūdės aliejus toks šiek tiek aitrokas, skonis neįprastas, būtent tas stiprus poskonis atspindi jo potencialą, pasižymi ypač priešuždegiminiu poveikiu“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak R. Drevininkaičio, ūkyje išspaustu net penkių rūšių aliejumi prekiauja turguose, kai kurie klientai patys atvyksta į Striūpus, į Drevininkaičių aliejinę gaminių pasiimti. Pašnekovas viliasi, kad Lietuvoje bus atgaivintas ir pluoštinių linų auginimas.
Drevininkaičiai dirba daugiau nei 100 ha žemės, taip pat augina ir grūdines kultūras, bulves.
Jie ne vieninteliai rajone augina linus. Šakių savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus duomenimis, šiemet rajone deklaruota daugiau nei 24 ha linų.
Birutė iš Šakių:
