
Tik nedidelė dalis rajono žemdirbių dar skaičiuoja likusius nenupjautus hektarus – didžiosios dalies šiųmečio derliaus grūdai jau sugulė į aruodus. Apie javapjūtės rezultatus, derlių ir ūkininkams kilusius iššūkius kalbamės su Šakių rajono ūkininkais bei grūdų supirkimo atstovais.
Šįkart kalbiname Slavikų krašto ūkininką Laimoną Tautkevičių, kuris kartu su tėvais ūkyje užsiima pienininkyste ir augina javus.
Savaitės pradžioje aplankytas ūkininkas pasidžiaugė jau baigęs javapjūtę. Žiūrių kaimo laukuose ūkininkas tuo metu ruošė šiaudus gyvulių pakratams.
Šiemet Tautkevičiai augino apie 70 ha įvairių kultūrų – žieminių kviečių, miežių, avižų ir žirnių. Didžiąją dalį užaugintų grūdų ūkininkai pasilieka gyvulių pašarui – pasak pašnekovo, ūkiui taip ekonomiškai naudingiau. Nedidelę dalį grūdų Tautkevičiai parduoda.
„Kviečių derlius – apie šešias tonas iš hektaro. Atsižvelgiant į tai, kiek įdėjau, investavau į vieną hektarą, rezultatu esu patenkintas. Man užtenka. Nesistengiu siekti rekordų“, – teigia ūkininkas.
Paklaustas apie šio sezono javapjūtės iššūkius, pašnekovas sakė, kad ūkininkavimą apsunkino gerokai pabrangę degalai ir trąšos. Jis pasakojo, kad ūkis yra pasinaudojęs ne viena paramos priemone. Pats L. Tautkevičius 2011m., būdamas jaunuoju ūkininku, už paramos lėšas įsigijo traktorių. Neseniai Tautkevičiai taip pat pasinaudojo parama ir įsigijo mėšlo kratytuvą, grėblį, mulčerį bei krautuvą. Ūkio plėsti Laimonas neketina, tačiau sako, kad ūkiui praverstų naujas purkštuvas. Pasak jo, didžiausia problema – darbuotojų trūkumas, ypač žmonių, norinčių dirbti prie gyvulių.
„Jei būtų normalios produkcijos kainos, nereikėtų ir paramų. Man atrodo, kad parama šiek tiek iškraipo rinką. Tai viena ranka duoda, o kita tarsi pasiima – gauni paramą, bet už produkciją mažiau gauni“, – svarsto pašnekovas.
Pirmąjį šiųmetį derlių Tautkevičiai realizuoti išvežė liepos 16-ąją – grūdus pristatė į UAB „Scandagra“ Šakių elevatorių. Tai patvirtino ir bendrovės grūdų pirkimo vadovė Olga Pauželienė. Pasak jos, pirmieji gana aukštos kokybės – pirmosios ir antrosios klasės – kviečiai į terminalus pradėti vežti maždaug liepos viduryje.
„Pietų Lietuvoje derliaus nuėmimas pradedamas anksčiausiai, ir šiemet – ne išimtis. Šakiai šie metai uždavė gerą toną grūdų kokybei. Didžiąją dalį suvežamų grūdų sudaro antrosios klasės, pakankamai gerų kokybinių parametrų grūdai – aukšto baltymingumo, gero hektolitro svorio. Matome, kad į terminalus jau suvežta apie 50–60 proc. antrosios klasės grūdų, apie 30 proc. – ir ekstra klasės grūdų“, – grūdų kokybės parametrus vardijo grūdų pirkimo vadovė.
Anot O. Pauželienės, šiemet dėl gausesnių kritulių javų žydėjimo metu kai kuriuose regionuose, ypač Aukštaitijoje, pasireiškė fuzariozė. Pasak pašnekovės, Šakių rajono ūkininkų laukuose šios ligos atvejų buvo mažiau.
Ji taip pat teigė, kad kai kurie ūkininkai pripažino šiemet taupę azoto trąšas, todėl ne visur pavyko pasiekti maksimalų derlingumą. Vis dėlto, anot O. Pauželienės, pasitaikė ir pavienių rekordinių rezultatų – kai kuriuose ūkiuose iš hektaro prikulta net po 10 tonų grūdų.
„Ką girdžiu iš Šakių krašto ūkininkų, tai šiemet derlius pakankamai geras. Bet kad būtų dideli vidutinio derlingumo skaičiai, tikrai nėra. Šiemet gamtinės sąlygos derliaus nuėmimui buvo palankios, todėl į terminalus ūkininkai atvežė pakankamai sausų grūdų. Tai leido sumažinti grūdų džiovinimo kaštus“, – sakė O. Pauželienės.
Pasak jos, Šakių krašto ūkininkai naudoja ir alternatyvias azoto trąšas, o tai, jos teigimu, yra sveikintina.
Trečiadienį kalbintos bendrovės atstovės teigimu, Šakių rajone jau nukulta apie 90–95 proc. javų, o ūkininkai pradėjo žieminių rapsų sėją.
„Šiuo metu, palyginti su pernai, matome didesnes grūdų supirkimo apimtis – ūkininkai parduoda daugiau grūdų, nei jų sandėliuoja. Supirkimo kainos šiuo metu yra palankios, pastebima jų augimo tendencija. Tiesa, kainų kilimą lemia tam tikri geopolitiniai veiksniai“, – pažymėjo O. Pauželienė.
Kalbintas Šakių krašto ūkininkas Kęstutis Jakštys pasakojo, kad javapjūtę jau baigė ir ėmėsi naujo sezono darbų – pradėjo žieminių rapsų sėją. Šiemet jų ūkininkas planuoja užsėti apie 60 ha.
„Pernai sėjau vėliau, apie rugpjūčio 24–25, o šiemet rapsų sėją paankstinau. Javų derlius dar sandėliuose, nerealizuotas“, – savaitės pradžioje trumpai komentavo ūkininkas.
Kudirkos Naumiesčio krašto ūkininkas Edmundas Raškauskas sako, kad javapjūtė ūkyje jau baigta – liko nukulti tik pupas. Kartu su sūnumi ūkininkaujantis E. Raškauskas daugiausia augina žieminius kviečius – jų šiemet buvo pasėta apie 260 ha. Sėją ūkininkas planuoja pradėti jau šią savaitę.
„Iki sekmadienio buvo ir naktys, ir dienos parduotos. Kūlėm ir dieną, ir naktį. Tikrai derlius bus mažesnis nei pernai – tiek kiekiu, tiek grūdų kokybe. Rapsų prikulta 2,5 tonos – nedžiuginantis rezultatas, tiesa, pernai dar mažesnis buvo. Produkcijos supirkimo kainos, aišku, taip pat netenkina. Kviečių kaina mažesnė nei pernai. O derlingumas bus mažesnis. Tiesa, grūdų kokybė – pirma, antra, į ekstrą klasę mažai patenka. Ir kūlėm kviečių iš ha labai nevienodai iš laukų, vidurkis – apie 7 tonas su biskiu“, – javapjūtės rūpesčiais bei rezultatais dalijosi E. Raškauskas.
Vis dėlto ūkininkas rankų nenuleidžia – kartu su sūnumi toliau dirba ir jau ruošiasi naujam sezonui. Pasak E. Raškausko, šį sezoną didesnių iššūkių dėl oro sąlygų nebuvo, nors pavasarį šiek tiek apšalo žieminiai rapsai. Ūkininkavimą apsunkino ir trąšų bei kuro kainos, tačiau daugiausia neapibrėžtumo ūkiui kelia valdžios sprendimai.
„Ūkininkui sunku planuoti, kai nežinai, su kokiais pokyčiais teks susidurti“, – apie šio sezono iššūkius kalbėjo E. Raškauskas.
Lukšių žemės ūkio bendrovės vyriausiojo agronomo Jono Bako teigimu, savaitės pradžioje jau buvo nukulta 78 proc. javų. Tiesa, prasidėję lietūs vėl pristabdė javapjūtės darbus.
„Žieminių rapsų prikūlėme po 3,9 tonas iš hektaro, kviečių – apie 8 tonas, salyklinių miežių – apie 7 tonas. Derlius neblogas, galima sakyti, geras. Kviečių kokybė siekia pirmąją ir antrąją klasę“, – pasakojo J. Bakas ir pridūrė, kad pernai rugiapjūtė bendrovėje baigėsi rugpjūčio 21-ąją, o šiemet derliaus nuėmimo darbai užsitęs kiek ilgiau.
Donatas iš Slavikų:






