Asta GVILDIENĖ

Lapkričio 10 dieną Šakių verslo informavimo centras ir rajono savivaldybės administracijos regioninės plėtros skyrius organizavo apskritojo stalo diskusiją „Turizmo verslo galimybės prie Nemuno“, į kurią susirinko didelis būrys interesantų, jų tarpe verslininkai, turizmo centrų atstovai, panemunių seniūnai, kviestiniai svečiai.

Nuotr. Jurbarko rajono kaimo turizmo asociacijos pirmininkė Kristina Vančienė savo pranešime išdėstė turizmo vystymą dešiniąjame Nemuno krante ir pasidalijo ateities vizijomis.

Sveikinimo žodį seminaro dalyviams tarė rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, kuris pabrėžė turizmo svarbą Šakių kraštui ir jo žmonėms, todėl, kad gyvename vietovėje, turinčioje visas perspektyvas ateičiai ir  visais atžvilgiais patrauklioje vietiniams gyventojams bei svečiams.  Pasak mero, reikia išnaudoti visas galimybes turizmo vystymui ir plėtrai visame panemunės ruože.

 
Jurbarko rajono kaimo turizmo asociacijos pirmininkė Kristina Vančienė skaitė pranešimą „Dešinysis Nemuno krantas. Situacija ir ateities vizija“, kuriame akcentavo, kad turizmas Jurbarko rajone pradėjo plėstis nuo 1999 – 2000 metų. Pasak jos, Jurbarko rajonas – tai klestintis, aplinką tausojančių verslų, atgimusių pilių ir aktyvaus poilsio prie Nemuno kraštas. K.Vančienė pabrėžė, kad labai svarbus  buvo respublikinis projektas – prieplaukų įrengimas, kuriame dalyvavo ir Kaimo turizmo asociacija. Prieplaukos vaidina svarbų vaidmenį vandens turizmo plėtroje. Šiemet pirma vasara, kai pajudėjo mažieji laiviukai, o kelionės į Nidą vykdomos jau antri metai ir žmonių srautas nemažėja. Kaimo turizmo asociacijos pirmininkė informavo, kad didelę reikšmę turi dviračių takai, kuriais per metus pravažiuoja apie 22 tūkst. Lietuvos dviračių sporto mėgėjų ir svečių iš užsienio. Ji siūlo bendradarbiauti abiems rajonams ir sujungti dviračių trasas į vieną, o įgyvendinus šią viziją, pritraukti daug dviračių sporto mėgėjų ir profesionalų. Jurbarko rajono kaimo turizmo asociacija pasidžiaugė ir pirmaisiais žuvitakiais, įrengtais Viešvilėje, ir  senojo dvaro parko sutvarkymu, ir atsinaujinusiu krašto muziejumi, ir pradėtu įgyvendinti Jurbarko senamiesčio sutvarkymo projektu, ir Nemuno pakrančių poilsio zonų įrengimu, ir gautu finansavimu Imsrės upelio pakrančių ir aplink Jurbarko miestą esančių mažųjų miestelių sutvarkymui. K.Vančienė apgailestavo, kad sunku pritraukti užsienio investicijas. Šį pavasarį vokiečių verslininkai, išsigandę ledonešio, atsisakė statyti viešbutį Nemuno ir Mituvos santakoje, tačiau estai planuoja įkurti laivų statybos įmonę. Ji pasidžiaugė gautu 9 mln Lt finansavimu Panemunės pilies sutvarkymui. Joje įsikurs turizmo infomavimo centras su viešbučiu ir prabangiu restoranu. Galima tik pavydėti, kaip jurbarkiečiai sprendžia jaunimo poilsio klausimus, įrengdami žaidimų aikšteles ir poilsiavietes, teikia apgyvendinimo ir laivybos upe paslaugas, taip pat gali pasiūlyti pramogas dviejuose žirgynuose.

Rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko pranešime buvo išsakyta keletas pasiūlymų Šakių krašto turizmo plėtros sėkmingam vystymui įgyvendinti. Mes negalime pasidžiaugti ir pasigirti tokiais turizmo galimybių vystymo darbais, kaip mūsų kaimynai jurbarkiečiai. Todėl Regioninės plėtros skyriaus vedėjas pirmiausiai siūlė atgaivinti vandens kelią: keleivinių laivų, baržų, krovininių laivų, „Raketų“, jachtų ir kitų laivelių bei Gelgaudiškio uosto realią viziją. V.Girdauskas pabrėžė, kad kita svarbi kryptis – dviračių takas, dėl kurio šiuo metu vis daugiau nusiskundimų, kad neįmanoma juo važiuoti. Jo manymu, reikėtų dėti visas pastangas dviračių tako sutvarkymui ir asfaltavimui, kad neliktų galvos skausmo ir panemunių seniūnams, kurie buvo įgalioti prižiūrėti dviračių takus, nors pinigų tam negavo. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas siūlo panemunių miesteliams suteikti kurortinių zonų statusą, parengti panemunių piliakalnių kelią, istorinių lankytinų vietų ir Sūduvos dvarų maršrutus, nes kiekvienas sėkmingas maršrutas yra reklama. V.Girdauskas siūlo surasti galimybių pėsčiųjų turizmo ir sporto krypčių, tokių kaip keturračiai, slidinėjimas, čiuožimas skatinimą ir vystymą.

Šakių verslo informavimo centro direktorė  Aurelija Baužaitė savo pranešime siūlė Šakių krašto verslininkams, įsikūrusiems prie Nemuno, generuoti savo lėšas į turizmo verslą, išskiriant į pirmą vietą laivybą upe, Šakių krašto tradicinį paveldą ir senųjų amatų atgaivinimą bei pristatymą, taip pat nepamirštant infrastruktūros gerinimo visuose lankytinuose objektuose.

UAB „Geotaškas“ direktorius Paulius Juškelis pristatė projektą „Gelgaudiškio dvaro sodybos rekonstravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“, kuriame numatomi trys dvaro valdytojai - investuotojai: rajono savivaldybė (25%), bendruomenė (20%) ir privačios lėšos (55%). Pasak jo, čia planuojama įrengti apgyvendinimo, maitinimo, sveikatingumo, parkavimo mokamas paslaugas, konferencijų salę, gyvenimo lėtinimo ir laisvalaikio pomėgių grupes, o mansardą skirti bendruomenės parodų salei įrengti. Įtraukus į maršrutą paruoštą turistų priėmimui dvarą, tikimasi sulaukti 28 tūkst. lankytojų per metus ir įsteigti net 30 naujų darbo vietų.

Diskusijas prie apskritojo stalo reziumavo seminaro svečias – Vilniaus Universiteto profesorius habil. dr. Vytautas Pranulis, pabrėždamas trūkumus, išnaudojant jau dabar turimas galimybes. Jis klausė: „Ar sugebam padaryti verslą ir gauti naudą?“, „Ar vertybė tik pinigai?“ Profesoriaus manymu, verslas be pelno būti negali, kaip mes negalim būti be maisto, tačiau vertybės tai ne tik pinigai, bet ir estetinis gamtos pajautimas, mėgavimasis poilsiu ir sportu. Jis siūlė sutvarkyti iki galo tai, kas padaryta ir eiti į priekį, įgyvendinant naujas galimybes ir ateities vizijas.