
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) šiuo metu Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje, įrenginėja bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Nors tokios aikštelės ir reikalingos, ir naudingos, Lukšių seniūnas nerimauja dėl to, kad sunkiasvorė technika ardo ir gadina kelius.
Nuotr. Šiuo metu bioskaidžiųjų atliekų aikštelė įrenginėjama Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pripažino, kad pradėjus veikti kompostavimo aikštelėms, tikimasi, jog į sąvartyną patenkančių atliekų turėtų gerokai sumažėti. Dabar pristatomų atliekų kiekiai gerokai viršija normas ir kelia nemažą nerimą. Pavyzdžiui, per 20 metų, kol planuojama, jog veiks MAATC sąvartynas, jame turėtų būti sukaupta 750 tūkst. tonų atliekų. Dabar, per dvejus su puse metų, jau sukaupta 137 tūkst. tonų. Vien per metus į sąvartyną pristatyta 62 tonos atliekų, o jų turėtų būti perpus mažiau. Kadangi atliekų kiekiai viršijami, jų sutvarkymui reikia ir daugiau pinigų. Tuo labiau, kaip pabrėžė L. Burbienė, kad maždaug pusė pristatomų atliekų yra bioskaidžios, tinkamos kompostavimui. „Tie žmonės, kurie gyvena individuliuose namuose ar kaime, turėtų kompostavimo duobes įsirengti pas save. Dabar galvoja, kad jeigu moka už atliekas, tai gali į konteinerį pilti bet ką. Taip nėra. Dėl nerūšiavimo ateityje mokestis kai kuriose savivaldybėse gali dar didėti“, - tikino atstovė spaudai. Ateityje svarstoma, kad tiems žmonėms, kurie turės tokias aikšteles ir atliekas kompostuos, bus taikomas mažesnis mokestis. Didžiąją dalį vietinės rinkliavos ir mokesčių už atliekų tvarkymą sudaro į sąvartyną pakliūvančių šiukšlių sutvarkymo kaštai. Kuo mažiau atliekų sutvarkoma, tuo mažiau tai kainuoja ir gyventojams.
Tie, kurie gyvena daugiabučiuose taip pat turės galimybę rūšiuoti. Prie namų stovės atskiri bioskaidžiųjų atliekų konteineriai į kuriuos supiltas atliekas surinks kaip ir visas kitas. „Gyventojai į aikšteles ir patys galės vežti šakas, lapus bei panašias atliekas. Be to, tai ypač svarbu tiems, kurie tvarko ir prižiūri miestų teritorijas, parkus. Visos šios atliekos ir bus gabenamos į tas aikšteles“, - pasakojo MAATC atstovė. Svarbiausia, kaip ne kartą pokalbio metu pabrėžė pašnekovė, jog žmonės suvoktų rūšiavimo reikalingumą ir tuo vadovautųsi. Pasak L. Burbienės, Alytuje tokios aikštelės veikia ir jie džiaugiasi, kad sukompostuota medžiaga yra tręšiami miesto gėlynai. „Ir jūsų savivaldybėje sukompostuotas atliekas galės pasiimti vartotojai“, - minėjo centro specialistė ryšiams su visuomene.
Tačiau nors tokia aikštelė ir reikalinga, ir naudinga, Lukšių seniūnas Vidas Cikana tikino, jog sunkiasvorė technika, nuolat zujanti keliu pirmyn ir atgal, ypač gadina kelią. „Elgiasi tikrai nežmoniškai, kelias gadinamas, sulaužytas asfaltas ir reikės spręsti, kaip tai sutvarkyti, šiandien buvo komisija, nustatinėjom defektus“, - tikino V. Cikana. Tačiau MAATC nelinkęs tokių priekaištų priimti.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene L. Burbienė aiškino, kad seniūnas V.Cikana dar uždarinėjant senąjį sąvartyną buvo pareiškęs pretenzijų, kad darbus atlikusi statybinė organizacija sugadino į sąvartyną vedančio kelio dangą. „Tačiau sąvartyno uždarymo darbus priiminėjusi valstybinė komisija, kurioje buvo ir Šakių rajono savivaldybės atstovai, jokių pretenzijų tuomet dėl sugadintos kelio dangos nepareiškė ir neprašė ją atstatinėti“, - prisiminė L. Burbienė. Ji pasakojo, kad seniūnas bandė įtikinti, kad sąvartyno link vedantis kelias turėtų būti padengtas asfalto danga. Panašių seniūno V.Cikanos pretenzijų, pasak atstovės ryšiams su visuomene, dabar sulaukia ir bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelę įrenginėjančios bendrovės atstovai. „Tačiau įrengti asfaltuotą kelio dangą kompostavimo aikštelės link nėra numatyta, todėl Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras šių darbų nei užsakyti, nei finansuoti neturi galimybių. Kompostavimo aikštelę įrenginėjančios įmonės atstovai teigia, kad kelio atkarpos, kurioje važinėja statybininkų technika, danga yra greideriu lyginama du kartus per dieną - ryte ir vakare. Todėl yra daug geresnės būklės, negu buvo iki darbų pradžios. Vietiniai gyventojai statybininkams teigė, kad anksčiau ta kelio atkarpa greideriu būdavo lyginama gal kartą per dvejus metus“, - aiškino MAATC atstovė. Ji neneigė, kad vykdant darbus sunkiasvorė technika yra pervažiavusi ir sugadinusi kelis kvadratinius metrus šaligatvio trinkelių ir keliose vietose pažeidusi kelkraščio liniją. Šie defektai bus ištaisyti statybininkų sąskaita. „Tačiau asfaltuoti kelio dangą sąvartyno link, kaip pageidauja V.Cikana, šiuo metu neplanuojama“, - ne kartą pabrėžė pašnekovė.