L. Stonkuvienės agroserviso įmonė – pavyzdys Lietuvos ūkininkams

stonkus2Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 9 dieną grūdus superkančios Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonėje lankėsi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai. Tokie išvažiuojamojo pobūdžio mokymai agentūroje organizuojami pirmą kartą. Paramą administruojantys ir daugiausiai tik su dokumentais dirbantys jauni specialistai turėjo galimybę realiai pamatyti, kas yra atlikta už jų administruojamos paramos lėšas, kokie projektai įgyvendinti, kaip modernizuojama L. Stonkuvienės agroserviso įmonė.

Nuotr. Supažindindamas su įmone, A. Stonkus (viduryje) NMA atstovams pasakojo apie našų jos darbą.


Parama – technikai ir žemei


Įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus susitikimo pradžioje pasakojo, kad įmonė kooperuojasi su dviem jaunaisiais ūkininkais. Didžiulė įmonė valdo apie 5 tūkst. ha žemės. Be penkiasdešimties dirbančių žmonių pagal neterminuotas sutartis, laboratorijoje tyrimus atlieka 15 laborančių, kurių darbas reikalauja itin atsakingo atidumo ir tikslumo. A. Stonkaus teigimu, paramos pinigai buvo skiriami žemės sklypams, galingiems traktoriams, sėjamiesiems padargams, purkštuvui, kitai reikalingai technikai įsigyti. „Vieni techniką perka tik iš paramos skiriamų lėšų, o mes negalime laukti, todėl perkame ir be paramos skiriamų lėšų“,– kalbėjo įmonės technikos direktorius Darius Stonkus. „Turime du naujus galingus traktorius – vienas vikšrinis, kitas „CLAAS‘as“, – apgailestaudamas, kad ši technika pirkta ne pagal paramos skirtas lėšas sakė A. Stonkus. Įmonės valdytojas apgailestavo, kad parama padidino technikos kainas, nes anksčiau pirkti kombainai kainavo 5-7 tūkst., o dabar tokie patys jau siekia dviejų milijonų litų sumą. Antrojo projekto metu – buvo statomas naujas elevatorius.
 
„Praėjusiais metais prikūlėm 10 tūkst. tonų grūdų pardavimui, o kažkas sakė, kad grūdai Lietuvoje neauga. Jie puikiai užauga ir dera“, – kalbėdamas apie gausų javų derlių sakė A. Stonkus.

Įmonėje dirba ir vokiečiai

NMA atstovai išgirdę, kad sėja vyksta ir dieną, ir naktį, įmonės valdytojo klausė, ar užtenka darbuotojų, ar yra dirbančių jaunų žmonių? A. Stonkus pasakojo, kad norėtų, jog įmonėje dirbtų kvalifikuoti jauni specialistai, esą jis daug kartų kvietė dirbti Aleksandro Stulginskio universitetą baigusius jaunus specialistus, tačiau taip ir nesulaukė prašymų priimti į darbą. Nors Lietuvos jaunimas nesidomi šiuo pasiūlymu, juo domisi jauni specialistai iš Vokietijos. A. Stonkus pasakojo, kad įmonėje nuolat dirba penki specialistai iš Vokietijos, o šiuo metu dirba trys vokiečiai. Darius Stonkus pasakojo, kad sunku apmokyti naujus žmones dirbti su technika. Anksčiau niekas nereikalaudavo tam tikros kvalifikacijos, o dabar, norint vairuoti šiuolaikinę techniką, keliami dideli reikalavimai. „Žmonių kvalifikacijos taip greitai pakelti neina“, – kalbėjo D. Stonkus.

Gaila, kai iš darbo išeina ilgametis, patyręs vairuotojas. Dabar sunku surasti jauną tokį pat gerą vairuotoją, nes anksčiau priimdavo tik darbo stažą turinčius žmones. „Dabar ateina tokie, kurie tik popiergalį parodo ir neva iš karto gali vairuoti, o važiuodami kelio viduriu ir trukdydami eismą nesugeba net pasitraukti“, – kalbėjo A. Stonkus.

Jaunųjų ūkininkų daug, bet dirbančių tarp jų - mažai

Įmonės vadovas, kalbėdamas apie jaunuosius ūkininkus, paminėjo, kad jie tarsi „palikti ant ledo“, nes visi, kurie pasiėmė 138 tūkst. litų paskolą, dvejus metus negalės baigti projekto. „Jis juk inventoriaus visiškai neturi, tai kaip jam nusipirkti traktorių, kad galėtų dirbti? Tokie pinigai tai kaip ant bandelės aguona“, – piktindamasis dėl dėmesio nekreipimo į jaunuosius ūkininkus sakė A. Stonkus. Jis teigė, kad reikia labai rimtai žiūrėti į norinčius rimtai dirbti jaunuosius ūkininkus. „Tokių dabar būtų galima priskaičiuoti kelis šimtus, o realiai dirbančių – tik vienetai“, – džiaugdamasis, kad įmonėje dirba du jo sūnūs kalbėjo A. Stonkus.

Įmonės valdytojas NMA atstovams pasakojo, kad ši įmonė viena iš pirmųjų pradėjo naudoti skystas trąšas. Šias, o ne jokias kitas, naudoja ir iki šiol. „Prieš 12 metų AB „Achema“ gamino 1 tūkst. tonų tokių trąšų per metus, o dabar vien mes sunaudojame 5-6 tūkst. tonų, dabar šių trąšų gamyba išaugo iki 152 tūkst. tonų“, – apie skystųjų trąšų populiarėjimą kalbėjo A. Stonkus.

Kalbėdamas apie techniką D. Stonkus pasakojo, kad traktorius nusidėvi maždaug per dešimt metų. Jis informavo, jog įmonėje yra servisas, kuris dirba ir dieną, ir naktį, kad bet kada, sugedus kokiai nors technikai, būtų galima tuoj pat ją pataisyti. Nes genda ne tik nusidėvėjusi technika, bet ir visiškai nauja, turinti garantiją. „Geriau pirkti brangią techniką ir turėti servisą, negu pirkti pigią techniką ir nuolat laukti, kad kas atvažiuotų ją taisyti“, – teigė A. Stonkus.

Kalbėdamas apie nedidelį melioracijai skiriamų lėšų kiekį A. Stonkus pasakojo, kad tenka ir savo lėšomis remontuoti, todėl įsigijo keletą ekskavatorių, buldozerį. Patys veža žvyrą ant kelių ir juos greideriuoja. „Valstybei mokame mokesčius, tai ji ir turėtų šiuos darbus atlikti, tačiau niekas nieko nedaro. Mokesčius, akcizą už kurą paimti tai visi moka, tik nežinia kur tie pinigai vėliau nukeliauja“, – svarstydamas kalbėjo A. Stonkus.

Įmonės laboratorija – trečioji Lietuvoje

NMA specialistai susipažino ir su laboratorijos darbu. Joje prie kiekvieno prietaiso dirba po vieną žmogų. Intensyvaus darbo dėka greitai ištiriami atvežti grūdai. Laboratorijos duomenimis, tiriant grūdus pasitaiko ir fuzariozės atvejų. Prieš dvi savaites tokių atvejų buvo mažiau, o praėjusią savaitę jau padaugėjo. Tokie rodikliai didėja dėl lietaus. Deja, bet aptinkama ir grybelio atvejų, kuris yra nustatomas akimis. Tokie grūdai iš kitų išsiskiria rusva spalva, o jei kyla abejonių – susmulkinama ir tiriama dar įdėmiau. Grybeliu užsikrėtusių grūdų taip pat daugėja.

„Ši laboratorija yra atestuota, sertifikuota. Lietuvoje – vienetai tokių, kurias aplankė garbinga komisija, kuri kelias dienas viską purtė ir tikrino. Lietuvoje yra 8-10 tokių laboratorijų, o mūsų – trečioji Lietuvoje“, – pasakojo A. Stonkus.

Visas darbas laboratorijoje vyksta labai greitai. Paskaičiavus atvežamų per parą grūdų kiekį ir jį padalinus iš valandų skaičiaus, gauname tokius rezultatus – kas 7-8 min. yra iškraunama mašina.

Tokiam darbo našumui įtaką daro didelis grūdų priėmimo duobių skaičius, intensyvus laboratorijos darbas. Tai pat yra įdiegta elektroninio rakto sistema. Atvežusiam grūdus, žmogui, nereikia išlipti iš mašinos, reikia tik perbraukti raktą ir matomi visi reikalingi jo duomenys. Taip visas procesas trumpėja ir viskas vyksta daug greičiau.

NMA atstovai buvo sužavėti našiu darbuotojų darbu, gražiai ir tvarkingai tvarkoma aplinka, modernia technika, kurios pagalba darbas vyksta itin greitai. Ši agroserviso įmonė puikus pavyzdys kitoms panašioms įmonėms.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.