Neretai žvilgsnis užkliūva už prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių suverstų į juos netelpančių senų baldų, dėžių, maišų, statybinio laužo, padangų ar senos buitinės technikos. Dažnas praeivis tai įvertina kaip netvarką ar blogą už tai atsakingų institucijų darbą. Tačiau ar dažnas pagalvoja, kad už tą netvarką mokame visi?

Pasak Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) specialistės ryšiams su visuomene Liucijos Burbienės, netvarka kainuoja mums visiems - už netvarkingai prie atliekų konteinerių sukrautas atliekas privalo sumokėti visi bendruomenės nariai. „Pagal sutartį „Marijampolės švara“ ir jos partneriai „Ekonovus“  Šakiuose bei „Ekosevice“ Vilkaviškyje ir Kazlų Rūdoje periodiškai surenka ir išveža atliekas į sąvartyną, o Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras sumoka už kiekvieną toną sutvarkytų atliekų. Sumoka lėšomis, kurios į centro sąskaitas suplaukia kaip gyventojų ir įmonių sumokėta vietinė rinkliava, mokesčiai už atliekų tvarkymą. Atliekas surenkančios įmonėms yra naudinga kuo daugiau atliekų nuvežti į sąvartyną, todėl kiek pagulėję šalia konteinerių kalnai įvairių šiukšlių iškeliauja į sąvartyną, o sutvarkymo kaina įskaičiuojama į bendrą sąskaitą“, - aiškino Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė. Ji teigė, jog kai lėšų sumokėti už atliktas paslaugas ima trūkti, atliekų tvarkymo centras yra priverstas prašyti, kad savivaldybės didintų vietinės rinkliavos mokesčius atliekoms tvarkyti ar atliekų tvarkymo tarifus. Šiemet šiuos mokesčius buvo priverstos padidinti visos apskrities savivaldybių tarybos.

 
Kokią išeitį galima siūlyti atliekų turėtojams, kad mokesčiai nedidėtų? Tinkamai tvarkyti savo atliekas. Visose savivaldybėse veikia didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose dauguma stambiųjų atliekų, dažniausiai ir netelpančių į konteinerius, priimamos nemokamai. Mokesčiai nedidėtų, jeigu kiekvienas, panoręs atsikratyti senų baldų ar padangų, jų nekrautų prie konteinerių, o nuvežtų į didžiųjų atliekų aikštelę. Čia penkias naudotas padangas per metus kiekvienas gyventojas gali atiduoti tvarkyti nemokamai. Statybinio laužo taip pat nereikėtų krauti konteinerių aikštelėje, iš kur jis keliaus į sąvartyną, o už jo tvarkymą mokėsime visi. Iki 500 kg statybinio laužo kiekvienas asmuo į didžiųjų atliekų aikštelę gali pristatyti nemokamai. Mokėti tenka tik tiems, kas atliekų sukaupia daugiau. Nemokamai yra priimami seni baldai, buitinė technika, elektronikos atliekos. L. Burbienė atkreipia dėmesį, kad už atliekas, kurias išvešite ir atiduosite į didžiųjų atliekų aikštelę, papildomai mokėti neturi ir atliekų tvarkymo centras, todėl tinkamai tvarkant šias atliekas mokesčiai neturėtų didėti.

Dar viena atliekų rūšis, kuri galėtų nekeliauti į sąvartyną – kompostuojamos ir žaliosios atliekos. Daug sveria medžių ir krūmų šakos, supuvę obuoliai, sugrėbti lapai, nupjauta žalia žolė. Nemažai miestiečių šias atliekas irgi meta į savo konteinerius arba dar blogiau - sukrauna prie bendro naudojimo konteinerių. Todėl jos keliauja į sąvartyną, o tai didina paslaugų kainą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras visose apskrities savivaldybėse dabar įrenginėja bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kai kurios jų pradės veikti jau šį rudenį. „Tuomet prašysime, kad kompostavimui tinkamas atliekas jų turėtojai atvežtų į šias aikšteles deramai sutvarkyti“, - akcentavo MAATC specialistė. Tačiau net ir kol nėra aikštelių, gyventojai raginami šias atliekas tvarkyti atsakingai. „Tereikia įsirengti komposto dėžę ar surasti vietos komposto krūvai. Ne į atliekų konteinerį, o į kompostavimo dėžę pakliuvusios atliekos taptų vertinga trąša – kompostu, o į sąvartyną nukeliautų gerokai mažiau atliekų. Itin sunku suprasti, kodėl kompostavimui tinkamos atliekos, kad būtų išvežtos į sąvartyną,  pilamos į šalia sodų bendrijų esančius konteinerius. Atliekų daugėja,  todėl tenka didinti mokesčius joms tvarkyti“, - teigė L. Burbienė.

MAATC įsitikinęs, kad tik kaimynams ir kitiems bendruomenės nariams kenkia tie, kurie vengia mokėti už visas savo atliekas. Mokesčių vengiama įvairiai – sudaroma sutartis mažesniam konteineriui savo valdoje, o netelpančios atliekos vežamos prie bendrojo naudojimo konteinerio. Sudaromoje sutartyje nurodomas mažesnis gyvenančių asmenų skaičius. Kai kurie vietinės rinkliavos mokėtojai „užmiršta“, kad turi ne vieną, bet kelis nekilnojamojo turto objektus.