Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Kaliningrade (Rusijos Federacija) vyko ketvirtasis tarptautinis Kaliningrado srities regionų  partnerių forumas. Jame dalyvavo aukštas pareigas užimantys Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Rusijos vadovai. Tarp  200 dalyvių -  gausiausia lietuvių delegacija, kurią sudarė net 84 žmonės. Jų tarpe ir mūsų rajono atstovai – savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas bei du verslininkai – Arūnas Tarnauskas ir Vaidas Morkevičius.

Nuotr. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V.Girdauskas džiaugėsi, kad Kaliningrado srities regionų partnerių forume užsimezgė kontaktai su užsienio partneriais ir atsirado galimybė įgyvendinti ne vieną tarptautinį projektą.

 
Pasak V.Girdausko, vienas iš svarbiausių klausimų, kuris buvo svarstytas susitikimo metu – kaip įveikti 500 metrų atstumą nuo Europos Sąjungos iki Rusijos Federacijos. Dažnai tai užtrunka 15  ar net 20 val. Per tiek laiko čia galima atskristi iš Vladivostoko, įveikiant 20 tūkst. kilometrų. Tai pagrindinis bendradarbiavimo su Rusijos Federacija  trukdis. „Lenkai forume džiaugėsi 50 metrų bendradarbiavimo zona su Rusija, kurią atidarė šių metų rugpjūtį, - pasakojo Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. – Nors ji realiai veikia tik pusantro mėnesio, tačiau jau gauta maždaug 5 tūkst. kreipimųsi ir išduota apie 3 tūkst. bevizių leidimų įvažiuoti į kaimyninę šalį. Lietuva, deja, dar  nėra pasirašiusi tokios sutarties. Tačiau tai būtų realiausia galimybė vystyti verslą ir dviems šalims bendradarbiauti be pasienio eilių.“ V.Girdausko manymu, kontrabandininkus reikėtų gaudyti ne pasienio zonoje, o šalies viduje, kur ir realizuojama nelegaliai pervežta produkcija. Taip nenukentėtų likusieji sieną kertantys žmonės, priversti laukti beprotiškose eilėse. „Sienos turi jungti šalis, o ne būti barjerais, trukdančiais bendradarbiauti, - tvirtino jis. – Koks investuotojas stovės dešimt valandų pasienio eilėje? Kaip projekto dalyvis papuls į kitą šalį įgyvendinti kokio nors bendro projekto, jei visą dieną pralauks leidimo įvažiuoti?“

 
Aiškinosi ateities perspektyvas

V.Girdauskas informavo, kad aiškėja 2014 – 2020 metų perspektyvos. Būsimos lėšos – apie 1,9 mlrd. litų – liko tos pačios kaip ir praėjusiais metais. Jos bus apsvarstytos  ir Šakiuose vyksiančiame regiono plėtros posėdyje, kuriame prisižadėjo dalyvauti Lietuvos ir Marijampolės politinis ir visuomenės veikėjas Algis Žvaliauskas. Jis pristatys į apskritį ateisiančias lėšas. „Kaliningrado srities regionų - partnerių forume nutarta sukurti dvišales pasienio programas „Lietuva – Rusija“, „Lietuva – Lenkija“, „Lenkija – Rusija“. Anksčiau jos buvo trišalės „Lietuva – Lenkija – Rusija“, tačiau jos sunkiai valdomos, kyla įvairių problemų, visuomet dviem susitarti lengviau negu trims“, - pasakojo jis. Apie tai kalbėjo ir tam pritarė visų trijų šalių delegacijos. Prie apskrito jo stalo sėdo į forumą atvykę verslininkai. Veiklios Baltijos jūros regiono moterys aptarė tarptautinius ateinančių metų bendradarbiavimo ir kaimo turizmo projektus. Buvo kalbėta ir apie konkrečius turistinius maršrutus.  Kad ir kaip bebūtų liūdna, forume nuskambėjo ir tokia frazė, kad pasienis ne vykdo, o tik imituoja verslo ir turizmo veiklas.

„Su Rusijos Federacija mes įgyvendinsime bendrą projektą priešgaisrinėje srityje. Už gautas paramos lėšas (apie 1 mln. litų) Šakių ir Krasnoznamensko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įsigis naujos technikos ir vykdys mokymus, imituojant gaisro gesinimo bandymus pasienyje. Kaip automobiliai pasitrauks ir kaip pravažiuos sunkiasvorės gaisrinės? Ar reikės pildyti kokius dokumentus, kai kiekviena uždelsta minutė vykstant į gaisrą pražūtinga?“, - mintimis dalijosi V.Girdauskas, apgailestaudamas, kad kiti pateikti tarptautiniai projektai nebus finansuojami.

Regioninės plėtros skyriaus vedėjas kartu su Kaliningrado srities turizmo agentūros tarptautinės turistinės veiklos viršininke Natalija Klimenko ir tos pačios įstaigos direktore Jelena Kropinova sutarė Kristijono Donelaičio metinių proga paruošti turizmo bei valdžios atstovų apvalųjį stalą žymiausių Šešupės euroregiono žmonių paminėjimo maršruto parengimui. „Tik dėl K.Donelaičio nei vokiečiai, nei prancūzai į Lietuvą nevažiuos. Bus neįdomu. Todėl nusprendėme apjungti penkis žymius pasienio regionų kultūros žmones skirtinguose regionuose į vieną maršrutą: vokiečių rašytoją ir kritiką Tomą Maną (Kuršių Nerija), rusų poetą, vertėją ir kritiką Nikolajų  Gumiliovą (Krasnoznamenskas), tapytoją peizažistą Isaką Levitaną (Kybartai), lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį (Čistyje Prudi) ir  filosofą Imanueilį Kantą (Kaliningradas). Tuo susidomėjo ir Rusijos valstybės aukšti pareigūnai, galintys skirti lėšų šio projekto įgyvendinimui.

Dar vienas realus bendradarbiavimo su Rusija projektas  - laivyba Nemunu. V.Girdauskas forume sutiko verslininką Vladimirą Brežnevą, kuris yra anksčiau Nemunu plaukiojusio laivelio „Neva“ savininkas. „Jis norėtų plukdyti turistus į Kauną, o mums labai svarbu, kad laivas sustotų Gelgaudiškyje. Tai būtų puiki galimybė pritraukti daugiau interesantų į atgimstantį Gelgaudiškio dvarą. Juo labiau, kad ir savo prieplauką ten turime, -  džiaugėsi Regioninės plėtros skyriaus vedėjas, pavadindamas Kaliningrade vykusį forumą ne tik įdomiu ir darbingu, bet ir pakankamai rezultatyviu.“ Beje, bendradarbiavimo projektams ateinančiam laikotarpiui žadama gauti 7,7 mlrd. eurų, tik dar nėra žinoma, kiek kuriam pasienio regionui bus skirta.