Siūlymo iniciatorė Rima Baškienė aiškino, kad ši įstatymo pataisa padėtų užtikrinti vartotojų teises. Anot jos, žinoti, ką valgo, nori ir patys žmonės. Seimo narė mano, kad pataisa padėtų išvengti nepatikrintų maisto produktų, būtų skatinama dar didesnė atsakomybė už jų kokybę. Jei pataisa būtų priimta, nuo kitų metų liepos mėnesio vartotojai maistą ir kavines galėtų rinktis ir pagal kokybę.

 

Arūnas Tarnauskas šio įstatymo per daug nesureikšmina. „Ir taip pas mus visa tai yra. Vyksta gamybos procesas, yra standartai, receptūros, visa informacija sistemoje sukaupta, taigi mums čia nėra nieko naujo, dėl to kaina nepakiltų,“- mano verslininkas. Jo nuomone, biurokratų daug ir daugėja. „Jie daug ko gali prigalvoti. Bet visokių yra visokių reikia“,- teigė A. Tarnauskas.

Paklaustas, ar nepastebėjo, kad išaugo vartotojų reiklumas maistui, verslininkas šyptelėjo: „Ekologinio maisto mada? Kas iš to? Visi valgo McDonald‘uose, bandeles, viskas daroma, kad tradicinio maisto ruošti nebereiktų. Nebūkime optimistais, negalvokime, kad bus čia kažkas kitaip. Pažiūrėkit, kaip maitinasi pasaulis – pusfabrikačiais, mėsainiais, geria kokakolą. Mes šnekam, o reikia žiūrėti, kur eina masinis vartojimas. Maži kaštai, didelės apimtys, masėms pateiktas produktas.“

Kas šakiečiams svarbiau – kaina, ar kokybė? A. Tarnauskas mano, kad kaina daugeliu atvejų vis tik nulemia pasirinkimą. Verslas ieško būdų, kaip paslaugą atpiginti. „Ką galime įpirkti, tą vartojame“,- vieną pagrindinių rinkos dėsnių primena verslininkas.

Parapijos namų valgyklos „Svetainė“ vedėja Vida Pulokienė teigia, kad toks įstatymas neabejotinai pridės kolektyvui daugiau darbo. „Bet kad ir ką manytume, mūsų nuomonė nieko nereikš – priims tą įstatymą ir be mūsų. O kokia jo nauda, sunku pasakyti... Kad darbo bus daugiau, tai tikrai. Naujų žmonių mes nepriimsime, tai viskas guls ant dirbančiųjų pečių kaip papildoma našta. O žmogui.. Nauda ta, kad sužinos, ką įsideda į skrandį“,- mąstė ji.

Pati V. Pulokienė teigia retai važinėjanti į restoranus, tačiau pagrindinis dalykas, kuris jai rūpi, ar maistas yra šviežias. „Pas mus viskas yra šviežia, nes jei lieka maisto, jį suvartoja senelių namų gyventojai. Kitur pajunti tą nelabai šviežią produktą“,- kalbėjo „Svetainės“ vedėja.

V. Pulokienė teigė, kad produkto ekologiškumą ar tikrąją sudėtį nustatyti yra nelengva: „Duona iš grūdų, nupurkštų „Roundapu“ yra ekologiška ar ne, kokia jos sudėtis? Man pagrindinis kriterijus šviežumas. Stengiamės pirkti iš ūkininkų, ne iš centrų, kad daržovės mus pasiektų kuo geriau išsilaikiusios. Grietinės, kaip tikriausiai suprantate, mes prekybos centruose neperkame, ji pasiekia mus tokia, kokią parduoda tiekėjas.“

Kavinės „Puris“ savininkė Giedrė Šedbarienė teigė, kad šis įstatymas jiems sunkumų nesukels. „Klientui, manau, tai yra tikrai geras dalykas, nes aš ir pati visada noriu žinoti, ką valgau, iš ko mano užsakytas patiekalas yra pagamintas. Tačiau dažnai būna, kad atsakymo nesulaukiu ir su manimi ta tema net nešneka. Man šis įstatymas nesukeltų jokių rūpesčių, kadangi ir taip stengiamės gaminti kuo sveikesnį maistą ir pateikti apie jį daugiau informacijos klientams. Dažnai pietaujantys pas mus klausia, iš ko tas ar kitas patiekalas pagamintas ir mes visada atsakome, todėl jei reikės šią informaciją įtraukti į meniu – problemų nekils“,- kalbėjo G. Šedbarienė.