Vasario 16-ąją rajono literatė, aktyvi visuomenininkė lekėtiškė Regina Klimaitienė šventė savo gimtadienį. Ji mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų, pasidalinti savo mintimis apie kūrybą ir dar dažais kvepiantį jos inicijuotą almanachą „Gerumo gėlės“, kuriame Lekėčių „Šilagėlės“ klubo narių kūryba.

Kada pradėjote kūrybinį kelią  ir ką Jums reiškia kūryba?
Pradėjau jau paauglystėje, gal kokioje dešimtoje klasėje. Kūryba – tai savęs atskleidimas, savo mintimis dalinimasis su skaitytojais, tai mano vidinio pasaulio apraiška ir sklaida.

Kas įkvepia kurti?
Labai sunkus klausimas. Geriausi kūrybos įkvėpėjai yra žmonės šalia manęs, aš juos stebiu, jais džiaugiuosi, gėriuosi; aišku, pačios fantazija, dažnai ir sapnai. Mano kūryboje dominuoja gamta, jos motyvai, nes gyvenu gražiausiam Lietuvos kaime. Labai myliu savo kraštą, o eilėmis išreiškiu tą meilę.

Kada išleidote pirmąją savo eilėraščių knygelę?
Pirmąją eilėraščių-miniatiūrų knygelę drįsau išleisti, kai sąsiuviniuose turėjau apie 1000 eilėraštukų. Tai buvo rinkinys „Kalbėk!“, išleistas 2005 m.

Kiek knygų išleidote?
Iš viso rūpinausi 34 knygelių leidyba. Tarp jų šešios – mano kūryba. Kai kurie eilėraščiai tapo dainomis. Tuo labai džiaugiuosi.

Kas pirmasis Jūsų kūrybos vertintojas?
Žinoma, šeima. Bet rimtesni vertintojai yra tokie patys kaip ir aš – rašantys ir skaitantys.

Ar esate kokio nors kūrybinio klubo narė?
Lekėčiuose nuo 2001 m. veikia „Šilagėlės“ klubas, kurio vadove esu, o nuo 2005 m. esu Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė.

Kada ir kur pasirodė pirmieji eilėraščiai?
Gal 1979 m. Šakių rajoniniame laikraštyje „Draugas“ skiltyje „Lygumų šaltinis“, kuriam tuomet vadovavo literatas Algimantas Krapavickas. Buvo labai įdomu skaityti kitų kūrybą ir parodyti savąją, dalintis savo vidiniu pasauliu.

Ar esate nustebinta žmonių elgesiu taip, kad to nepamiršite niekada?
Tikrai taip. Kai gavau dovanų pirmą kompaktą su daina pagal savo eilėraštį (Rimanta Poderytė, „Tos pavasario svajos“). Šiurpuliukai ir šypsena lydi ligi šiol. Buvo be galo netikėta ir miela, džiugu.

Be kūrybos, kokie kiti pomėgiai?
Kolekcionuoju varliukus, bet nesu fanatikė – turiu vos 500 egzempliorių. Norėčiau grįžti prie piešimo, bet vis dar... neturiu laiko, vis atidėlioju.

Ar patenkinta naujausiu leidiniu ,,Gerumo gėlės“? Kaip atsiranda almanachų pavadinimai?
Labai patenkinta. Man atrodo, kad jis gražiausias iš visų keturių rinkinukų. Tai dailininkės- maketuotojos Margaritos Vaicekauskienės didžiulis nuopelnas. Aišku, norėjosi, kad nuotraukos viduje taip pat būtų spalvotos, deja, kaina būtų padvigubėjusi... O pavadinimai ne iš dangaus nukrinta. Jie atsiranda dažniausiai baigiant ruošti knygą. Kai renku tekstus, dėlioju autorius, neapleidžia viena mintis – ,,Kur ta graži eilutė, kuri tiktų almanacho pavadinimui?“ ,,Gerumo gėlės“  – Aldonos Kursevičienės eilėraščio eilutė. Šį pavadinimą labai įdomiai suradau. Skaitau, vartinėju jos atsiųstus lapelius, surenku į kompiuterį, atrandu vietą, kur bus jos puslapiai, o pavadinimo nėra, nors tu ką! Skambinu, prašau paskaityti ką nors, nes pavadinimas, jaučiu, tikrai ant jos stalo. Taip ir atsitiko – perskaitė tris naujus eilėraščius ir išgirdau viename tą eilutę, kurios reikia.

Kadangi pavadinimas tiesiog prašėsi nuotraukų, turėjau ieškoti menininko – fotografo, kuris... vaikšto po Lekėčius, o mudu vis prasilenkiam. Susitikom su Algirdu Repšiu knygelėje.

Jūsų ateities kūrybiniai planai ir ne tik?
Sako, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Gal ir skaitytojas dabar nusijuoks, bet koks gyvenimas be svajonių?! Tad planuoju išleisti dar du lankstinukus (lankstinukams vienos pensijos užtenka, o knygai reikia trijų) su trioletais ir su rubajatais. Kiek esu jau parašiusi rubajatų? Nė vieno. Bet – svajoti galima, ar ne? Išmoksiu. Mano dienos, mano naktys ir man dar ne 99-eri!

O ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu visas laisvalaikis – bažnytinei veiklai. Reikia skelbimo – parašau, paviešinu stenduose tiek bažnyčioje, tiek lauke. Vyksta renginiai, koncertai, ekskursijos – viskas aprašyta, nuotraukose – parapijos tikinčiųjų veidai. Pabaigoje metų gal pavyks visas parapijos naujienas sudėti į vieną leidinį. Bus pagamintas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas ženkliukas. Kas ateis, tas bus papuoštas. Bemiela daryti tai, kas patinka, kai jauti klebono ir pastoracinės tarybos narių pritarimą.

Ką palinkėtumėte skaitytojams Vasario 16-osios proga?
Yra žmonių, kurie šią dieną švenčia ir savo gimtadienį, tai jiems linkiu sulaukti daug sveikinimo skambučių. O jei rimtai, visiems linkiu pozityvumo gyvenime, optimizmo ir kad ateinantį šimtmetį puoštume Lietuvą, savo miestą ar kaimelį gražiais darbais.

Ona Rakauskienė