Skaitytojo nuomonė

Stasė iš Šakių:

Sveikatos turiu – ko daugiau norėti! Saulė šviečia, einu iš mankštos. Aplink pastebiu, kad gal ne visi tokie laimingi jaučiasi, bet iš tiesų – tai tas laimės pojūtis daug ir nuo paties žmogaus požiūrio priklauso. O aš linkusi mąstyti paprastai, jei pati esu sveika, galiu judėti, mankštintis, jei vaikai sveiki – tai viskas gerai. 

Mantvydas iš Sintautų:

Apie laimės dieną nežinojau, bet aš jaučiuosi laimingas. Turiu du vaikus, žmoną, visi esame sveiki, tai daro laimingu. Kad laimingiausių šalių reitinge Lietuva šešioliktoje vietoje, irgi nežinojau, bet gal ir gali būti tokioje vietoje, nes aplink mano pažįstamų ratas taip pat, sakyčiau, laimingi žmonės.

Rimantas iš Jotiškių:

Manau, kad daugiausiai konfliktai įsiplieskia, kai žmonės išgeria alkoholio, tampa agresyvūs. Tiek moterys, tiek vyrai kenčia nuo smurto. Nelikčiau abejingas pamatęs konfliktą. Tik šeimos susipyksta, po to vėl susitaiko, paskui būni kaltas. Smurtas ateina dažnai iš šeimos. Kai vaikai visa tai mato šeimoje, tai ir vaikams atsiliepia. Atrodo, ir policija kovoja su smurtautojais, išduodami orderiai, tačiau problema tebėra. 

Kęstutis iš Šakių:

Negerai, kad žmonės smurtauja. Ypač prieš moteris. Manau, smurto protrūkiams didžiausią įtaką daro alkoholis. Psichologinis smurtas gali privesti prie tragiškų pasekmių. Prasideda nuo smulkių barnių, vėliau netgi iki skyrybų prieinama. Smurtas prieš vaikus visiškai netoleruojamas ir nepateisinamas, nors kai mes augom, tekdavo kampe ant žirnių paklūpoti. Kai vaikas auga smurtaujančioje šeimoje, jis taip gali tapti smurtautoju. Įtakos turi ir auklėjimas.

Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

Mažvydas iš Gotlybiškių:

Neturiu jokių priekaištų, kad man būtų blogai gyventi Lietuvoje. Esu abiturientas, tačiau ateityje norėčiau studijuoti užsienyje, mokytis ir gilinti anglų kalbos žinias. Manau, žinant anglų kalbą atsiveria didesnės perspektyvos. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi laisvoje šalyje. Neramina mane karas Ukrainoje. Jei pašauks, eičiau tarnauti į kariuomenę. 

Romas iš Šakių:

Aišku, didžiuojuosi. Buvo galimybių išvykti gyventi į užsienį, bet ko ten man. Čia gimęs, užaugęs, dirbau visą gyvenimą. Ir vaikai, ir anūkai Lietuvoje. Viskas toje Lietuvoje puiku ir gerai. Pakelia po biskį ir tas pensijas. Emigrantams vis sakau – važiuokit namo. Aš už tai, kad lietuviai ir jų vaikai gyventų čia. Ir Lietuvoje yra to darbo. Myliu savo šalį, todėl žiemą vasarą prie sodybos plevėsuoja iškelta Trispalvė.

Virginijus iš Bundzų:

Stebėjau susitikimą. Tikėjausi, kaip ir dauguma, produktyvesnių derybų. Per daug ir per griežtai, manau, Trampas pasireiškė, metė įžeidinėjimus, kaltinimus Ukrainos prezidentui. Vykusiame Europos lyderių susitikime priimti susitarimai, tikėkimės, duos rezultatų. Dėl taikos derybų turėtų prie bendro stalo sėsti ir JAV, ir Europa. Bet be Amerikos, manau, sunkiai pavyks pasiekti karo baigtį Ukrainoje. 

Kęstutis iš Degutinės:

Sunku vertinti Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą ar Trampo elgesį. Jis man toks neaiškus politikas. Susitikime diplomatijos pritrūko. Manau, kad Ukrainos prezidentas geriau mato, kaip šaliai vadovauti ir kokius sprendimus priimti. Vertinu tai, kad jis, karui prasidėjus, nepaliko šalies. O kad Europos lyderiai po to susitiko Londone, vertinu teigiamai. Bet, mano nuomone, be Amerikos įsikišimo, karą užbaigti Ukrainoje bus sunku.

Birutė iš Šakių:

Pati nevairuoju. Girdėjau apie tokį siūlymą ir pritariu. Prie vairo turi sėsti tik blaivus vairuotojas. Manau, jauni žmonės, taip iki vidutinio amžiaus, daugiau linkę neblaivūs sėsti prie vairo. Visi nusistatę prieš vyresnio amžiaus vairuotojus, bet manau, jie dar atsakingiau vairuoja nei jaunimas. Pastebiu, kad jaunimas labai nevykusiai vairuoja, nesilaiko taisyklių. Dažnai viršija greitį. Tiesa, ir patiems pėstiesiems reiktų būti sąmoningiems. 

Vidmantas iš Sintautų:

Šituo klausimu aš pritariu. Aš už nulį promilių. Ar tai sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių? Manau, padės, kai baudas tūkstantines gaus. Žinau, kad keliuose daug neblaivių vairuotojų vis dar sukelia eismo įvykius, kur žūsta žmonės.

Gintaras iš Plieniškių:

Didelio nerimo dėl karo nejaučiu. Gyvenu savo gyvenimą. Argi mes galime ką pakeisti? Ta tema mažai domiuosi. Nežiūrėjau „Radarom“, kol kas ir pats dar neaukojau. Labiau neramina kaimynystėje esanti Rusija ir galima agresija iš jos. Mačiau per televizorių, kad medicina karui nepasiruošus. Nepasakyčiau, kad ir gynyba labai pasiruošus. Kiek čia tos Lietuvėlės, kiek čia tų kareivių... Stočiau ginti tėvynės. 

Ramūnas iš Išdagų:

Neramu. Manau, Europa, Pasaulis delsia ir bijo priimti sprendimus, kad karas baigtųsi. Nesusitaria tarpusavyje. Ilgai delsė. O Amerikos prezidentui Trampui, manau, labiau rūpi Ukrainos iškasenos, o ne derybos. Stebėjau „Radarom“, aukojau. Daug sutinku Lietuvoje dirbančių ukrainiečių, pasikalbam. Jiems labai sunku, pergyvena dėl artimųjų, likusių gyventi Ukrainoje, ir dėl savo šalies.

Dalė iš Lekėčių:

Nelabai daug laiko praleidžiu prie telefono. Kone kiekvienas turim savo paskyras socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip feisbukas. Dabar turiu daug laiko, tai geriant kavą pasižiūriu, ar kas nors neparašė. Paskaitau naujienas. Stengiuosi mažamečiui sūnui kuo mažiau duoti naudotis išmaniuoju telefonu, o kad po darželio leistų laiką lauke. Aš už telefonų ribojimą mokyklose. 

Rūta iš Adomiškių:

Telefoną naudoju tik būtiniausioms reikmėms, darbo reikalais. Aš internetu naudojuosi tik namuose, darbe. Sąmoningai mobilaus interneto neturiu užsisakiusi, nes įtraukia kaip į kokį liūną. Jei man laisva diena, einu pasivaikščioti, telefoną net palieku namuose. Manau, būtų sveika riboti telefonus mokyklose. Reiktų žmonėms daugiau gyvai bendrauti, o tai sėdi ant suoliuko, ypač jaunimas, arba svečiuose vaikai ir visi naršo telefonuose. Manau, čia kiekvieno žmogaus sąmonės reikalas, kokiu tikslu ir kiek naudotis.

Virginijus iš Duobiškių:

Nors jau ir ledo turim, bet šiemet lipti dar nebandžiau. Nemėgstu pramogauti ant ledo. Nesu nei žvejys. Bet manau, kad žmonės yra neatsargūs ir lipa, vos tik tvenkiniai pasidengia plonu ledu. Prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti, ar tai daryti yra saugu. Kadangi sugrįžęs esu iš Danijos trumpam atostogų, tai tų pramogų net neieškosiu. Danijoje žiemos mažai. Tai pramogauti važiuojam į Švediją. 

Gabrielius iš Šakių:

Netraukia manęs nei ledas, nei žiemos pramogos. Man labiau patinka, kai šilta. Manau, kiekvienas žmogus lipdamas ant ledo turėtų pasirūpinti savo saugumu. Ypač žvejai turi įsitikinti, ar saugu lipti. Tiesa, vaikams patinka žiema, tai teko su rogutėmis traukti. Vaikai jau ir ledo pramogas išbandė.