Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmečio metus, o jurbarkiečiams švenčiant savo krašto šventę „Mus jungiantys tiltai“ penktadienį ilgiausiam tiltui per Nemuną oficialiai suteiktas Šimtmečio tilto vardas. Tai įprasminantys monumentai iškilmingai atidengti tiek iš Jurbarko, tiek iš Šakių rajono pusės. Regionų jungtis įprasminta ir ant paskutinės sijos, padėtos tilto statybos metu, užkabinant simbolines spynas.

Nors Jurbarko krašto šventė iš viso truko keturias dienas ir tiek savus, tiek miesto svečius viliojo turininga programa, tačiau bene svarbiausias visos šventės akcentas vyko penktadienį, kai 40 metų sukaktį mininčiam tiltui oficialiai suteiktas Šimtmečio tilto vardas.

Pasak Šakių rajono mero Edgaro Pilypaičio, į diskusiją, ar tinkamas Šimtmečio tilto vardas, bandyta įtraukti ir jį. Palaikydamas tokią idėją jis kalbėjo: „Šimtmetis – tai ne šiandiena. Tai net ne šie metai. Tai visa epocha. Dėl to lai tai būna atraminis, paminklinis akmuo, kuris toliau liudytų apie mus ir mums. Tai bus atrama ir į naują šimtmetį.“

Ta proga renginio organizatoriai svečius pirmiausiai pakvietė į Jurbarko krašto muziejų, kur vyko fotografo, rašytojo ir kraštotyrininko Vinco Kriščiūno parodos apie tilto per Nemuno upę statybą atidarymas bei konferencija, kurios metu bendrais bruožais apžvelgtos tilto pastatymo priežastys, eiga ir jo reikšmė Lietuvos ūkiui. Tiesa, prie įėjimo į muziejų eksponuota ir Tautvydo Glinsko fotografijų paroda, kurioje taip pat visas dėmesys skirtas vizitine jurbarkiečių kortele vadinamam Jurbarko tiltui.

Šakių ir Jurbarko savivaldybes jungiantis Jurbarko tiltas – ilgiausias (494 m ilgio) Lietuvoje automobilių tiltas, pastatytas kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 57-ajame kilometre. Tiltas buvo pradėtas statyti 1975 m. sausio mėnesį, 1978 m. spalio 26 d. atliktas tilto sijų deformacijos patikrinimas, o eismui jis atidarytas 1978 m. lapkričio 3 d.

Projektą, kurio rangovas buvo Rygos tiltų statybos trestas, parengė Kijevo projektavimo institutas „Sojuzdorprojekt“. Vyriausiasis darbų vykdytojas buvo Antanas Jankauskas, pasižymėjęs reiklumu ir griežtumu. Kalbama, kad būtent todėl tiltas buvo baigtas statyti ne per penkerius metus, o beveik pusantrų metų anksčiau sutaupant bemaž 700 tūkst. rublių. Tiesa, tiltas daug tvirtesnis nei buvo numatyta iš pradžių – jis kariškių nurodymu papildomai tvirtintas armatūromis, kad reikalui esant juo galėtų važiuoti tankai bei karinė technika. Prie jo dirbo ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai, latviai ukrainiečiai. Statybai einant į pabaigą prie jo plušėjo kone 80 darbininkų.

Kapitalinį tilto remontą 2017 vasarį pradėjo ir iki 2018 m. Kalėdų atliko UAB „Tilsta“, kurios atstovai taip pat dalyvavo renginyje. Jiems negailėta gražių žodžių, nes remonto darbai atlikti per neįtikėtinai trumpą laiką, nors prieš pradedant darbus, kaip prisiminė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, buvo nemažai nerimo.

Šimtmečio vardo tiltui per Nemuną suteikimo iškilmėse dalyvavo ir nemažas būrys jurbarkiečių bei miesto svečių. Tiesa, kaip mena prieš 40 metų iškilmėse dalyvavę kraštiečiai, anuomet žmonių buvo gerokai daugiau ir tuomet šventė buvo ne tik šventė, bet ir reikšmingas, daugelio gyvenimą infrastruktūros prasme pakeitęs įvykis.

Iškilmių metu atidengti Šimtmečio tiltui skirti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įrengti monumentai. Tiek vienoje, tiek kitoje tilto pusėje šiuos monumentus tuo pačiu metu atidengė Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybių merai. Po ceremonijos Šimtmečio tiltą pašventino Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas dekanas – kun. teol. lic. Darius Auglys ir Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys, Šakių pusėje – Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus išaukštinimo parapijos klebonas Dainius Gurevičius.  

Giedant Lietuvos valstybės himną ir danguje plevėsuojant istorinei šalies vėliavai Šimtmečio tiltą iš abiejų pusių papuošė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų vandens fontanas, o iškart po jo Jurbarko ir Šakių rajonų bendruomenės ant tilto turėklų išskleidė įspūdingą 300 metrų ilgio ir 6 metrų pločio Lietuvos valstybinę vėliavą. Tiesa, žygiuojant Šakių link iš dangaus prapliupo lietus, tad renginio organizatoriai juokavo, kad kol visi buvo Jurbarko pusėje, saulė švietė, o kai tik perėjo į Šakių pusių, ir dangus pravirko. Tad kviesta sugrįžti atgal, kur buvo siūloma pasiklausyti koncertų, papramogauti.  

Ant paskutinės sijos, kuri buvo padėta tilto statybos metu, Jurbarko rajono savivaldybės meras S. Mockevičius kartu su Šakių rajono savivaldybės meru E. Pilypaičiu, Lietuvos Respublikos Seimo nariu Ričardu Juška ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos l. e. direktoriaus pareigas einančiu Vitalijumi Andrejevu užkabino bei užrakino spynas, kurios amžiams sujungė kaimyninius Jurbarko ir Šakių rajonus. Lietuvai, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir visiems žmonėms nuaidėjo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karių salvės.

„Turėsime Lietuvoje dar vieną ženklą į vienybę, į susitaikymą, ženklą, kad reikia statyti tiltus, o ne kasti tarpusavy apkasus“, – linkėjo kaimyninio Jurbarko rajono meras.

Šeštadienį besitęsusioje šventėje mūsų regioną Keturių regionų tiltų renginyje reprezentavo Zanavykų muziejus. Šventėje vyko ir amatų mugė, folkloro festivalis, daugelis kitokių renginių bei atrakcijų. Tad ketvirtadienį pradėję švęsti kaimynai šventė ir sekmadienį. Ne į vieną pramogą Šimtmečio tiltu mielai pas jurbarkiečius keliavo ir mūsų rajono žmonės.