Lepšių krašto istorija suguls į kino kadrus

baltrusaitiene1
Nuotr. Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė nestokoja energijos telkti kraštiečius bendrai veiklai ir mano, kad daryti gera turėtų būti natūralu kiekvienam.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė dešimt metų telkia kraštiečius bendrai veiklai ir sako, kad juos visus sieja gimtasis kraštas. Bendruomenė šio krašto istoriją nutarė papasakoti kino kalba.

Daug veiklų

O. Baltrušaitienė prieš 40 metų paliko tėviškę – Stukšių kaimą (Lukšių sen.), įsikūrė Kauno krašte. Moteris sako, kad šiandien tėviškės vietoje tik užarti ir apsėti laukai. Net šešiolikoje šio krašto kaimų neliko nė vieno gyventojo: anuomet, vykdant žemės melioracijos darbus, ištisos sodybos buvo sunaikintos, žmonės iškeldinti į gyvenvietes.

Koks jos nueitas gyvenimo kelias – teiraujamės. O. Baltrušaiteinė pasakojo, kad mokėsi Bartkų pradinėje mokykloje, baigusi Lukšiuose aštuonmetę mokyklą mokėsi tuometinio Kapsuko žemės ūkio technikume, o po to studijavo Veterinarijos akademijoje ir įgijo zootechnikės specialybę. Moteris atvirauja, kad nuo žemės ūkio ji taip ir nenutolo: buvo įkūrusi savo ūkį, šiuo metu ji yra žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, vienijančio auginančius, perdirbančius ir parduodančius maisto produktus ūkininkus, valdybos pirmininkė. Teiraujamės, kokių dar turi pomėgių. Pašnekovė prisipažįsta, kad retkarčiais tapo ir yra surengusi parodą bendruomenės centre. Taip pat yra sudariusi giminės genealoginį medį, kuriame giminės šaknys siekia 1850 metus.

Atgyja kaimas

Lepšių krašto žmonės, O. Baltrušaitienės paraginti, pradėjo telktis prieš dešimtmetį, kasmet rinkdavosi į kraštiečių susitikimus. O. Baltrušaitienės bei kraštiečių suaukotomis lėšomis bei talkomis buvo atliktas būtinas Šilgalių kaimo koplyčios ir kapinaičių sutvarkymas (koplyčia pastatyta apie 1792 m.). Jos ir Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus pastangomis koplytėlė jau atsirado Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Dabar koplytėlėje retsykiais aukojamos šv. Mišios, taip pat suteikiamas Krikšto sakramentas. Koplytėle nuolat rūpinasi bendruomenietė Gražina Šumskienė. Kapinaitėse pradėti laidoti mirusieji.
„Taip gyvenimo tęsiniui atgyja mūsų kaimas“, – sako O. Baltrušaitienė.

Įregistravo bendruomenę

Kraštiečiai rinkdavosi Zyplių dvare, tačiau, pasak O. Baltrušaitienės, visi norėjo turėti nuolatinę susitikimų vietą savame krašte. Todėl ji ėmėsi iniciatyvos ir už savo pinigus nupirko apleistą buvusios Lepšių mokyklos pastatą, už savo pinigus jį suremontavo. O 2013 m. lapkričio 22 d. buvo įregistruota Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenė.

Dar tik penkerius metus skaičiuojanti bendruomenė jungia 52 narius ir nuveikė išties nemažai: remiant seniūnijai, finansiškai prisidėjus O. Baltrušaitienei ir bendruomeniečiui Regimantui Pavalkiui buvo įrengta krepšinio aikštelė, gyvenvietėje pastatyta dekoratyvi skelbimų lenta. Bendruomenė pasikviečia meno kolektyvų, organizuoja kraštiečių rankdarbių parodėles, pažymi savo narių jubiliejus. O kasmet, paskutinį rugpjūčio savaitgalį, organizuoja didįjį visų su šiuo kraštu susijusių žmonių susitikimą.

„Rinkom žmonių parašus ir teikėm rajono savivaldybei, Seimo nariams, Kelių direkcijai dėl kelio Lukšiai–Griškabūdis išasfaltavimo. Kol kas konkretaus atsakymo neturime. Rankų nenuleisime, artimiausiu metu vėl rinksime parašus“, – sako bendruomenės pirmininkė ir pasidžiaugia, kad šiais metais Lepšių kaime bus išasfaltuota Kalvės gatvė.

O. Baltrušaitienė sako, kad kuria, dirba ne viena, o kartu su aktyviais bendruomenės nariais – R. Pavalkiu, Ramute Matusevičiene, Dale Rudzevičiene, G. Šumskiene, Birute ir Pranu Vasaičiais, Onute Šilingiene ir kitais kraštiečiais.

Milžiniškas kraštotyrinis O. Baltrušaitienės nuveiktas darbas – surinkta informacija apie šio krašto kaimus ir čia gyvenusius ar tebegyvenančius žmones. Dabar ši informacija sudėta į plakatą-žemėlapį „Čia gimėm, čia augom“.

Kino kadruose

Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės narių planuose – įamžinti gimtojo krašto istoriją dokumentinio filmo kadruose. O. Baltrušaitienė parengė projektą „Čia gimėm, čia augom“ ir gavo finansavimą (10 tūkst. eurų). Filmas bus apie pokarį, kolektyvizaciją, melioraciją ir nūdieną.

„Ypač skausmingas buvo pokaris, kurį dar prisimena šio krašto žmonės, todėl pirmiausiai kalbinsime seniausius. Fiksuosime išlikusiais sodybas, pateiksime nemažai senų fotografijų, dokumentų“, – pasakojo O. Baltrušaitienė ir patikino, kad šių metų rugpjūčio pabaigoje, per tradicinę kraštiečių šventę, filmas bus pristatytas visuomenei.

Tikėti, ką darai

Moteris atvirauja, kad sulaukia klausimų – kodėl ji užsiima visuomenine veikla?

„Manau, kad neturėtų žmonėms tokių klausimų kilti. Turėtų būti natūralu kiekvienam žmogui daryti kažką gera!“ – tvirtina O. Baltrušaitienė ir priduria, kad ne visi supranta jos pastangas savo lėšomis pasitarnauti tam kraštui, iš kurio išėjusi prieš 40 metų.

„Yra žmonių, kurie už akių kalba, kad gavau trijų milijonų europinę paramą, todėl ir galiu remontuoti, ką tik noriu. Aišku, tokie žodžiai labai žeidžia širdį, tačiau dėl to juk neatsisakysi užsibrėžto tikslo, nemesi pradėto darbo“, – sako pašnekovė.

Anot O. Baltrušaitienės,  žmonėms reikia bendrystės. O bendruomenės narius, išsibarsčiusius po rajoną ir Lietuvą, vienija Lepšių kraštas. Ji tiki, kad į bendruomenės gretas įsijungs daugiau jaunų žmonių.

„Dirbsime tol, kol to žmonėms reikės“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Tačiau ar nepritrūksta visoms veikloms energijos?

„Reikia pasigauti kokią nors idėją ir ja patikėti. Tuomet pradedi ją įgyvendinti. Viena tokių – įsigijau sodybą Kriūkuose, ją remontuoju, čia leidžiu vasaras“, – pokalbį užbaigia O. Baltrušaitienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px