Birželio 29 d. Vinco Kudirkos muziejuje vyko konferencija ir atidaryta paroda „Lietuvos šaulių sąjungai– 100“. Savo veiklą pristatė ir Kudirkos Naumiesčio šauliai.

Šeštadienio ryte šv. Mišias už šaulius Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje aukojęs vikaras Romualdas Vitkovskis kalbėjo, kad kiekvieno lietuvio prigimtyje yra pareiga ginti savo tėvynę, o Šaulių sąjunga yra ta organizacija, kuri moko mylėti Dievą, būti patriotais.

 

„Pažįstu kelias jaunąsias šaules, kurios kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią Žvirgždaičiuose skaityti Dievo žodį. Aš džiaugiuosi, kad jos yra šaulės – tikėjimo ir patriotizmo, mūsų tėvynės ateities švyturiai ir žiburiai“, – kalbėjo vik. R.Vitkovskis.

Konferenciją pradėjęs Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius palietė tris svarbias datas: Lietuvos šaulių sąjungos veiklos šimtmetį, Šaulių sąjungos atkūrimo išeivijoje 65-metį bei Šaulių sąjungos atkūrimo Lietuvoje 30-ąsias metines.

S. Ignatavičius pabrėžė, kad 1919 m., kuomet mūsų jaunai valstybei iškilo dilema – būti ar nebūti Lietuvos Respublikai, buvo įsteigta pilietinė-patriotinė organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga. Prie jos prisijungė V. Putvinskis, kuris išplėtojo organizacijos veiklą ir tapo jos ideologu. Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d.

„Į Šaulių sąjungą stojo sąmoningiausi Lietuvos piliečiai, kurie pirmiausiai kilo į kovą su bolševikais, lenkais, o vėliau ir su bermontininkais. Puikiai žinom šaulių indėlį atkovojant Klaipėdos kraštą“, – kalbėjo S. Ignatavičius. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai, pastatyti šaulių namai. 1940 m. pradžioje Lietuvoje veikė 1tūkst. 286 šaulių būriai.

„Šaulys tapo sąžiningu, garbingu Lietuvos piliečiu. Todėl 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šaulius sovietai laikė itin pavojingais ir jų vadus bei šeimos narius pasmerkė represijoms. Išvengę trėmimų šauliai įsijungė į 1941 m. birželio sukilimą. Nuo 1944 m. vasaros šauliai dalyvavo partizaniniame kare, dalis šaulių pasitraukė į Vakarus“, – pasakojo S. Ignatavičius.

Toliau svečias trumpai priminė apie Šaulių sąjungos atkūrimą išeivijoje (1954 m. kovo 17 d.). Šaulių kuopos iki šiol gyvuoja Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir kitur.

Pasak S.Ignatavičiaus, idėja atkurti Lietuvos šaulių sąjungą kilo dar 1988-aisiais – Atgimimo metais. Anot jo, šaulių idėja buvo suvienyti patriotiškai nusiteikusius, pasiryžusius kovoti už Lietuvos valstybingumo atstatymą žmones.

„Man 1989 m. rugsėjo 20 d. Kaune, Dainų slėnyje, teko oficialiai paskelbti apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą. Tą pačią dieną Prisikėlimo bažnyčioje buvo pašventinta sąjungos vėliava. 18 iniciatyvinės grupės narių nuvykome į Kelmę, kur prie Šaulių sąjungos įkūrėjo ir ideologo V. Putvinskio-Pūtvio kapo davėme šaulių priesaiką. Tad ši diena ir laikoma Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo diena“, – pasakojo S. Ignatavičius ir paminėjo, kad Sausio 13-osios naktį, sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, žuvo du Vilniaus rinktinės kuopos „Geležinis vilkas“ šauliai – Darius Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis. Gegužės 19 d. tarnyboje nužudytas Lietuvos pasienietis, Vilniaus rinktinės šaulys Gintaras Žagunis.

„V. Putvinskio pagrindinis siekis buvo sušaulinti Lietuvą. Ir šiandien siekiame, kad kiekvienas gyventojas taptų mūsų valstybės gynėju“, – pranešimą užbaigė S. Ignatavičius.

O kaip kūrėsi ir atsikūrė šaulių organizacija Kudirkos Naumiestyje? 1920 m. spalio 10 d. įvyko Lietuvos šaulių sąjungos Kudirkos Naumiesčio būrio steigiamasis susirinkimas, į kurį įsirašė 17 narių. Deja, sovietinės okupacijos metais šaulių veikla Kudirkos Naumiestyje buvo užgniaužta, o vėl atgaivinta 1993 m. rugpjūčio 28 d. Pasak LŠS Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-tos kuopos vado Antano Varankovo, pirmieji Šaulių sąjungos veiklą atkūrę šauliai buvo Jonas Matijošaitis, Edmundas Raškauskas, Vytautas Bataitis, A. Varankovas, Romas Antanas Valaitis, Donatas Baltramonaitis, Zigmas Šipaila. Pasak A. Varankovo, pirmoji naumiestiečių šaulių veikla buvo saugoti prekybos objektus. A.Varankovas pasakojo, kad 1994 m. Kudirkos Naumiestyje buvo į kurtas šaulių orkestras, kuris grojo organizacijos rengiamuose miesto renginiuose, šv. Velykų rytą gyventojų kiemuose. 1995m. Šakių šaulių kuopos pagrindu buvo įsteigta Kudirkos Naumiesčio šaulių kuopa, jos vadu paskirtas A. Varankovas. Šauliai atstatė Aleksandro Grybino-Fausto bunkerį, prie kurio priesaiką davė 19 Kudirkos Naumiesčio šaulių. Šauliai nuolat aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje, pratybose, organizuoja pėsčiųjų žygius, stovyklas. 2001 m. Kudirkos Naumiesčio šaulių būrys buvo performuotas į Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-tą kuopą. Buvo įkurtas jaunųjų šaulių būrys, kuriam nuo 2006 m. vadovauja mokytojas Tomas Vencius.

Pasak A. Varankovo, 2005 m. kuopoje buvo 105 šauliai, šiandien – Kudirkos Naumiesčio kuopoje yra 15 suaugusių ir 30 jaunųjų šaulių.

Renginio metu Šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejines monetas bei pasižymėjimo ženklelius šauliams įteikė Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Kęstutis Pileckas.

Konferencijos dalyviai apžiūrėjo atidarytą parodą „Lietuvos šaulių sąjungai –100“, kurioje pristatoma Šaulių sąjungos uniformos ir vėliavos, Šaulių sąjungos įkūrėjai ir vadai, karinis ir dvasinis pasirengimas, kultūrinė veikla.