Liepos 17 d. Šakiuose vyko paskaita „Religijų ir įsitikinimų įvairovė Lietuvoje: žmonės, bendruomenės ir politika“, kurią vedė sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Milda Ališauskienė. Renginio dalyviai apžiūrėjo ir keliaujančią fotografijų paroda „Įvairovės veidai“, visiems dalyviams buvo įteikti šios parodos katalogai.

Pasak parodos kuratorės ir katalogo sudarytojos menotyrininkės Rūtos Ostrovskajos, mėgėjai ir profesionalai fotografai 2017 m. pabaigoje buvo pakviesti dalyvauti fotografijų konkurse. Konkursui „Įvairovės veidai“ iš viso gauta 100 nuotraukų, o atrinkti laureatų darbai pateko į po visą Lietuvą keliaujančią parodos ekspoziciją ir publikuojami kataloge. Eksponuojamos žmonių iš pažeidžiamų visuomenės grupių nuotraukos, šalia pateikiamos trumpos istorijos. Nuotraukose užfiksuoti skirtingų tikėjimų, rasių, tautybių ar seksualinės orientacijos asmenys, yra ir neįgalių žmonių nuotraukų.

Pasak paskaitą pradėjusios sociologės M. Ališauskienės, religija veikia visuomenę, o visuomenė veikia religiją. Lektorė kaip pavyzdį pateikė situaciją, kai birželio mėnesį senovės baltų tikėjimo bendrijai „Romuva“ nebuvo suteiktas valstybės pripažintos religijos statusas.

Sociologė susirinkusių klausė, kas, jų nuomone, yra religija? Daugeliui tai siejosi su tikėjimu, bendruomene, krikščionybe. Pasak prof. dr. M. Ališauskienės, žmonės labai skirtingai suvokia, kas yra religija. Kalbėdama, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra milžiniška religijų įvairovė, ji pasakojo, kad, pavyzdžiui, JAV yra veikianti Romos katalikų moterų vyskupių, kunigių asociacija, nors oficialioji Romos katalikų bažnyčia jas ekskomunikavo, bet dvasininkės JAV turi bažnyčias, praktikuoja ir priima tikinčiuosius.

Prof. dr. M. Ališauskienė teigė, kad sociologai kalba apie keturis religinių organizacijų tipus: bažnyčią, sektą, denominaciją ir kultą.

„Ar jums yra tekę girdėti apie Merkinės piramidę? O apie Keturnaujieną? Šiuos du reiškinius, sociologiniu požiūriu, galėtume vadinti kultu. Kultas – vieta, reiškinys, kuris pritraukia žmones, bet neturi organizuotos struktūros. Laikui bėgant ta organizuota struktūra atsiranda. Keturnaujienoje atsirado koplyčia, kur kunigas aukoja šv. Mišias, kitaip tariant, Keturnaujienos kaimas yra tapęs bažnyčios dalimi. Tuo tarpu Merkinės piramidė, sociologine prasme, formavosi kaip Katalikų bažnyčios dalis: ten naudojami katalikybės simboliai ir ženklai, bet 2002 metais Katalikų bažnyčia pareiškė, kad Merkinės piramidė nėra Katalikų bažnyčios dalis“, – pateikė pavyzdžių prof. dr. M. Ališauskienė.

Sociologė kėlė klausimą, kas vyksta su religija, ar ji atgimsta? Išlieka? Nyksta? Anot jos, sociologai šiandien teigia, kad religija ne nyksta, bet keičiasi ir įvairėja. Profesorė priminė, kad Lietuvoje yra devynios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos.

Kalbėdama apie religijų įvairovę Lietuvoje sociologė paminėjo, kad 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,2 proc. gyventojų teigė esantys Romos katalikai, 4,2 proc. – stačiatikiai, 0,8 proc. – sentikiai, 0,6 proc. – evangelikai liuteronai,0,2proc. – reformatai. Kitų religijų atstovai sudarė 0,9 proc. Lietuvos gyventojų. 6,1 proc. Lietuvos gyventojų nurodė nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei. 10 proc. Lietuvos gyventojų nenurodė, kokia religinei bendruomenei priklausė.

Pristatydama kitas Lietuvoje registruotas religines organizacijas prof. dr. M. Ališauskienė paminėjo, kad daugiausiai narių turi Jehovos liudytojai, Visos evangelijos bažnyčia, sekmininkai, senovės baltų tikėjimo, baptistų ir kitos religinės bendruomenės.

2018 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 tūkst. 312 įregistruotų bei į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1 tūkst. 118 tradicinės religinės organizacijos ir 194 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos.