Asta GVILDIENĖ

Sakoma, kad yra vienas jausmas, kuris gali mus išlaisvinti iš visų gyvenimo sunkumų, baimių ir skausmo. Tas jausmas yra meilė. Tai raktas nuo laimės vartų, priverčiantis sielą išlysti iš savo slėptuvės. Tai mūsų visų pašaukimas šiame šaltame pasaulyje uždegti Dievo siųstą ugnį.

Šiandien švenčiama Šv.Valentino diena dar vadinama Meilės diena. Ji primena apie III a. Romoje gyvenusį vyskupą Valentiną, padėjusį įsimylėjusiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę ir išleido įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis. Jis manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jis nesiaukoja mūšio lauke, nuolat galvodamas apie savo šeimą.

Kai Klaudijus II sužinojo, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme. Kadangi Valentinas mirė vasario 14 dieną – ta diena iš didelės pagarbos šiam nepaprastai drąsiam žmogui pradėta minėti kaip Meilės diena, o po kurio laiko šis vyskupas buvo paskelbtas šventuoju.

Kuo skiriasi susižavėjimas, įsimylėjimas ir tikroji meilė? Kaip juos atskirti? Kartais, iš tiesų, tai būna sudėtinga... Yra tik vienas būdas – klausyti savo širdies. Psichologai sako, kad įsimylėjimas – tai trumpalaikis susižavėjimas ar simpatija kitam žmogui. Jį dar galima pavadinti meile iš pirmo žvilgsnio. Beje, tai dažniausiai išorinis žmogaus įvertinimas. Galima įsimylėti gražų veidą, akis, plaukus, dailią figūrą, iškalbą, eleganciją, net visuomeninę padėtį ar turtus, tačiau tam žmogui giliai savyje likti abejingu. Nereikėtų apsigauti, išvaizda gana dažnai būna tik iliuzija, įvyniota į gražų popierėlį. Todėl vien pagal ją negalima spręsti, kas slypi žmogaus viduje, kuo turtinga jo siela. Be to, fizinis kūnas tėra tik laikinas apvalkalas, kuris su metais sensta, o grožis blėsta.

 
Įsimylėjimas – tai pakylėjantis jausmas, romantika, aistra, užvaldžiusi žmogų. Jis sklando padebesiais, paskendęs svajonėse, dažnai gyvena toli gražu ne realiame pasaulyje. Rožiniai akiniai tarsi siena uždengia tikrovę, todėl, vieną dieną jiems nukritus, žmogus tarsi atsibunda iš sapno ir pamato tiesą. Tiesą, jau kurį laiką badančią aplinkiniams akis. Nes kiekvienas žodis, žvilgsnis, jausmas turi  dviprasmybių... Tačiau gana dažnai įsimylėjimas perauga į didelį ilgalaikį jausmą - meilę. Tik laikas parodo, ar abu žmonės subrandino gilius ir pasitikėjimo vertus jausmus.

Meilės jausmas, priešingai įsimylėjimui, yra amžinas. Jis toks stiprus, kad tarsi magnetas pritraukia sielas ir lydi jas ne vieną gyvenimą. Jei meilė tikra, tai dėmesys skiriamas ne tik fiziniam žavesiui. Pirmiausiai tas žmogus domina kaip asmenybė. Kai žmogus tikrai myli, jam netrukdo ir mylimojo trūkumai, charakterio netobulumas, silpnybės. Šis jausmas visai kitoks nei liepsnojanti aistra ar šaltas abejingumas. Tikra meilė užauga pamažu. Jos taip lengvai su šaknimis neišrausi. Ji įkvepia atskleisti pačias geriausias ir kilniausias žmogaus savybes. Žmogus peržengia savo ego ir duoti tampa maloniau negu gauti, o mylėti svarbiau nei būti mylimam.

Meilė – tai gebėjimas save atiduoti. Atiduoti vertingiausia, ką turi, praturtinant kitą žmogų. Nes ne tas turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug atiduoda. Meilė neįmanoma be rūpesčio, atsakomybės ir pagarbos. Nes ji yra rūpinimasis gyvenimu ir tuo, ką mylime. Ji – pagarba ir gebėjimas vertinti kitą tokį, koks jis yra. Tai neįmanoma be mokėjimo žiūrėti į pasaulį mylimo žmogaus akimis, be suvokimo, kad turime jam ir Dievui dėkoti už buvimą čia ir dabar...

Kai santuoka kuriama vien iš susižavėjimo ar seksualinio potraukio, vyras ir žmona atskirai ieško malonumų skirtinguose pomėgiuose, o ne bendruose interesuose. Vyras daugiau laiko praleidžia su draugais nei namuose su šeima, o žmona labiau domisi visuomenine veikla ar savo reikalais nei vyru ir buitimi. Kai šeimoje gyvena tikra meilė, vyras ir žmona visur eina kartu.

Vienas iš geriausių meilės jausmo patikrinimo būdų – išbandymas atstumu ir laiku. Jei esate tiesiog įsimylėję, tai laikas ir atstumas gana greitai išblukins šį jausmą. Paaiškinimas labai paprastas: vadinasi tuos žmones jungė tik fizinis potraukis. Jei po kiek laiko kitas žmogus gali pakeisti mylimąjį, likusį tik fotografijose, tai meilė nebuvo tikra. Kai iš tikrųjų myli, tai mylimo žmogaus nebuvimas šalia tik dar labiau sustiprina meilės jausmą. Todėl net ir labai patrauklus kitas žmogus nebepajėgs užpildyti tuštumos jūsų širdyje.

Kai žmogus tikrai myli, jis siekia padaryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad padarytų kitą žmogų laimingu, kad suteiktų jam kuo daugiau džiaugsmo, kad jam nieko netrūktų. Nes jis pirmiausiai galvoja apie kitą, o ne apie save.