Užsidarius vegetariškai kavinei „Puris“, daugelis šakiečių vegetarų puse lūpų prasitaria, kad vegetariškai mieste daugiau nėra kur papietauti. Pasaulinės vegetarų dienos proga pasidomėjome, mitas tai, ar tikrovė. Pasirodo, visos Šakių kavinės kasdien gali pasiūlyti bent po keletą vegetariškų patiekalų.

 

 

Mūsų amžiuje vis daugėja žmonių, pradedančių maitintis vegetariškai. Čia taip pat galima išskirti keletą krypčių. Vieni nevalgo tik mėsos, bet valgo žuvį, kiti atsisako bet kokios mėsos – galvijų, paukštienos ir žuvies bei jūros gėrybių, taip pat iš mėsos gaminamų produktų – taukų ir želatinos. Veganai be viso to atsisako dar ir pieno produktų bei kiaušinių. Šiandien vis daugėja žaliavalgių, kurių racione tik termiškai neapdorotos daržovės ir vaisiai.   

Parapijos „Svetainei“ vadovaujanti Vida Pulokienė tvirtino, kad vegetarams kasdien gali pasiūlyti po keletą patiekalų: iš sriubų - moliūgų sriubą, o vasarą - šaltibarščius, iš antrųjų patiekalų - sojos kepsnelius, cepelinus su varške ir lietinius blynus. Nors, pasak UAB „Gulbelė“ direktoriaus Arūno Tarnausko, lietuviai iš prigimties niekada nebuvo vegetarais, kavinė – picerija „Kiba“ nuo gruodžio 13 dienos savo klientams valgiaraščiuose ketina pasiūlyti atskirą vegetarinių valgių puslapį.

Rajono gyventojai ir svečiai, besimaitinantys vegetariškai, jau ir šiandien čia gali rasti ne vieną jiems tinkantį patiekalą. Iš užkandžių galima pasirinkti Graikiškas, Cezario, Nicos ar šviežių daržovių salotas, ragelius su daržovėmis, pievagrybiais arba varške. Zanavykiško kulinarinio paveldo  patiekalus – švilpikus, dubenėlius ir briedukus galima užsisakyti be šiam kraštui būdingo riebaus padažo  su lašinukais. Be to, „Kibos“ valgiaraščiuose galime rasti ir keletą vegetariškų  picų, cepelinų su varške, varškėčių, blynelių su uogiene, varške, ledais, sūrių rinkinį. „Esame lankstūs. Įsiklausome į kavinės lankytojų pageidavimus. Mums nesunku pakeisti vieną ar kitą patiekalo ingridientą, - tvirtino kavinės – picerijos „Kiba“ vedėja Rita  Kasparevičienė. – Tačiau tokių išskirtinių norų sulaukiame nedaug.“

Viešbučio – restorano „Centras“ valgiaraščiuose atskiro puslapio vegetarams taip pat nėra, tačiau, kaip ir „Kiboje“, galima rasti ne vieną vegetarišką patiekalą: populiariąsias Graikiškas, Cezario, Avokado su mocarelos, fetos ir parmezano sūriais salotas, vegetarišką ir kalafiorų užkelėles. Iš karštų patiekalų vegetarams labiausiai tinkami blyneliai su varške, vaisiais ir karameliniu padažu, lietiniai su varškės, mango arba juodųjų serbentų įdaru, bulviniai blynai ir net keletas picų.

Nors kavinė „Puris“, kuri siūlė ajurvedinius vegetarinius valgius, pernai buvo uždaryta, tačiau savanoriškos veiklos - maitinti sunkiau besiverčiančių rajono gyventojų - VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“ neatsisakė. Labdaros valgyklos sąrašuose šiandien – apie 90 pavardžių. Viena iš centro įkūrėjų Giedrė Šedbarienė pasakojo, kad kasdien čia pamaitinama apie 70 žmonių, kiti ateina tik duonos ar jogurto. Be to, du kartus per savaitę labdaros valgykla vyksta į Zyplių dvarą. Čia pamaitinama apie 20 sunkiau besiverčiančių lukšiečių.

Labdaros valgyklos siūlomi patiekalai – be mėsos, žuvies ir kiaušinių, tačiau neatsisakoma pieno ir grūdinių produktų. G. Šedbarienė pastebėjo, kad kai kuriose viešose maitinimo įstaigose siūlomų patiekalų toli gražu negalima pavadinti vegetariškais. „Jei daržovės, ar tos pačios bulvės, yra kepamos ant riebalų, kuriuose buvo ruošiamas mėsos kepsnys, toks valgis jau negali vadintis vegetarišku, nepriklausomai nuo to, kad jame nėra mėsos, - teigė pašnekovė. - Neteko girdėti, kad  Šakių kavinėse vegetariniai valgiai yra gaminami pagal Ajurvedos mitybos taisykles.“

Pasaulinė vegetarų diena pirmą kartą paminėta 1977 metais Amerikoje. Šiuo gražiu pavyzdžiu sparčiai pasekė ir kitos pasaulio šalys. 2010 - aisiais prie šios iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva. Nors šių laikų mitybos specialistai primygtinai rekomenduoja valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, o tapti vegetaru mūsų laikmečiu tapo tikrų tikriausia mada, šie produktai vis dar gana svetimi lietuvių skrandžiui. Natūralioje gamtoje neaugo nei kopūstai, nei burokai, nei agurkai, tik uogos, grybai ir rūgščios lapinės žolės.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad maitinimasis yra labai glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu. Jeigu žmogus sunkiai fiziškai dirbo, aišku, kad jis valgė „sunkų“ maistą.  Nepamirškime, kad tradiciškai  kaimo žmonės keldavosi labai anksti ir pirmiausia ne prie stalo sėsdavosi, o kibdavo į darbus. Todėl ir pusryčiai buvo valgomi kelias valandas sunkiai padirbėjus, o ne ką tik iš lovos išlipus.

Pasak knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autoriaus Rimvydo Laužiko, daržovės ir kultūriniai vaisiai ant didikų stalo pasirodė tik XIII – XIV amžiaus sandūroje.  Iš Livonijos mus pasiekė pirktinės ropės, ridikai, svogūnai, kopūstai, burokai ir česnakai. Kadangi Lietuvoje augo tik laukiniai vaismedžiai, ypatingu desertu tapo sukultūrintų kriaušių, slyvų, trešnių vaisiai. Jogailai patiko agurkai, kurie, manoma, Lietuvą pasiekė kartu su totoriais. Tik valgė juos tais laikais ne kaip garnyrą prie mėsos, o kaip desertą – su medumi.