Nuotr. Slavikuose vykusio susitikimo metu ūkininkas Vintautas Kasperavičius (stovi kairėje) mero pavaduotojo Bernardino Petro Vainiaus (dešinėje) prašė konkrečiai įvardyti, kiek finansiškai skirtųsi, jei Slavikuose būtų filialas, o ne biudžetinė įstaiga.

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ  

Praėjusią savaitę susitikimų su gyventojais karuselę užsukę opozicinės Zanavykų frakcijos nariai šią savaitę lankė kitas seniūnijas – pirmadienį viešėjo Slavikuose, antradienį Barzduose. Prioritetinis klausimas – seniūnijų reforma. Beje, kaip sako frakcijos pirmininkė Rima Rauktienė, susitikimų metu išgirsta informacija nesutampa su gaunama iš savivaldybės administracijos. Todėl opozicija kelia klausimą – ar tikrai viskas vyksta skaidriai?

Nori vieno – gauna kitą?

Štai pirmame susitikime Žvirgždaičiuose išaiškėjo esą savivaldybės administracijoje nebuvo priimtas seniūnaičių sueigos protokolas, motyvuojant, kad jis netinkamas ir su tokiu protokolu neva seniūnijoje negalės vykti apklausa. Gyventojai aiškino protokolą perrašę pagal administracijos direktoriaus pavaduotojos ir seniūnijų pertvarkos darbo grupės pirmininkės Ilonos Šeflerienės nurodymą.

Tačiau meras Edgaras Pilypaitis aiškina kitaip. Jis sako pats buvęs minėtoje sueigoje ir savo akimis matęs, kad gyventojai balsuodami pritarė biudžetinės įstaigos steigimui, o apklausos norėjo tik dėl pozicijos, kurios vietovės prie kurių seniūnijų nori jungtis, nes gyventojų nuomonė išsiskyrė.

„Jei būčiau nebuvęs ir negirdėjęs, tikriausiai būtų neužkliuvę. Bet girdėjau, mačiau, o gaunam protokolą, kur parašyta, kad nepritaria, tai kaip tai gali būti? O jei žmonės balsavo ir nesuprato, už ką kelia ranką, tai jau kitas klausimas“, – mintimis apie susiklosčiusią situaciją dalijosi rajono vadovas.

Slavikuose situacija panaši. Susitikimo su opozicinės frakcijos nariais Mindaugu Tarnausku, Arūnu Tarnausku, R. Rauktiene ir Ramūnu Kaunu metu gyventojai priminė, kad seniūnaičių sueigoje, kuri vyko rugsėjo vidury, jie nutarė apklausos metu gyventojų atsiklausti trijų dalykų: norėtų jungtis su Šakiais, jungtis su Kiduliais ar likti filialu. Tačiau gavus apklausų lapus rasti tik du pirmieji variantai. Kodėl taip yra, niekas atsakyti negalėjo, bet galima spėti, kad vadovaujantis liepą priimtu sprendimu dėl biudžetinių įstaigų steigimo. Mat varianto, kad seniūnija liktų filialu, taryba nepriėmė. Tačiau slavikiečiai nepėsti. Jie žino, ko pageidavo sueigos metu, tad prie apklausos lapų pridėjo papildomą lapą ir išreiškė norą, kad būtų svarstoma alternatyva likti filialu. Opozicija tai girdėdama tik kraipė galvas ir svarstė, kodėl administracija taip dirba.

„Žinau, kad sprendimus priimti nelengva. Savivaldybėje dirbau 27-erius metus, bet reikia kalbėtis, išgirsti ir privalome klausyti, nes esame gyventojų išrinkti“, – sakė R. Rauktienė, aiškinusi, kad jų kalbas pagrindžia turimi raštai.

„Ir mus tai labai liūdina“, – pripažino ji.

Mindaugas Tarnauskas taip pat kėlė retorinius klausimus, ar elgiamasi teisingai, jei gyventojai yra spaudžiami elgtis vienaip ar kitaip, bet ne taip, kaip jei patys galvoja.

Be to, šiuo metu vyksta net ne gyventojų apklausa. Yra renkami parašai tam, kad apklausa dar tik galėtų vykti. Painu, ne kitaip, tad ir gyventojams, ko gero, pagrįstai kyla klausimų. Tačiau Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis ragino gyventojus būti kantrius ir savo pilietinę valią reikšti toliau.

„Dabar turime gal šimtą parašų. Šiandien sugrįžo paskutinis lapas. Kai bus apklausa, jau kad pradėjote, pasirašykite ir toliau“, – ragino seniūnas.

Vyko ne į politinį renginį

Visgi gyventojams kilo klausimai – kas gi konkrečiai keisis, jei visgi bus įsteigtos biudžetinės įstaigos? Jei dabar seniūnijos turi seniūną, ką turės po pertvarkos, kokias funkcijas tas kažkas vykdys? Galų gale, koks tas finansinis skirtumas tarp biudžetinės ir filialo?

„Kodėl pirmiau padarot, suplanuojat, o paskui klausiat gyventojų? Gal atvirkščiai reikėjo daryt?“ – aidėjo iš salės.

Kur buvęs kur nebuvęs į susitikimą atvyko (ne)kviestas vicemeras Bernardinas Petras Vainius. Tad gyventojai naudodamiesi proga griebė jautį už ragų. Štai ūkininkas Vintautas Kasperavičius priminė, jog ankstesnio susitikimo metu meras aiškinęs, kad analizė dėl biudžetinių ir filialų  padaryta. Tad jis teiravosi, kaip būtų, jei Slavikai liktų filialas, o nebūtų biudžetinė įstaiga. Kiek tai kainuotų ar kiek būtų sutaupyta? B. P. Vainius patikino skaičiais įvardyti negalintis, bet sakė, jog analizė yra. M. Tarnauskas aiškino, jog jokios analizės nėra, yra tik statistika.

„Kiek kainuotų administracijos filialas ar visa struktūra, neaišku, nes nepaskaičiuota“, – aiškino M. Tarnauskas.

Vicemeras dėl klausimų antplūdžio ir kritikos valdžiai net pyktelėjo.

„Atvykau atsitiktinai. Ne į politinį renginį ir ne į rinkiminę kampaniją važiavau“, – sakė jis.

Manė – bus paprasčiau?

Seniūnas bandė aiškinti, kad iš tikrųjų ekonomika turi būti ekonomiška ir naudą turėtų pajusti ir gyventojai.

„Gyventojai jos nepajus. Tikrai. Ir konkrečiai mūsų seniūnijoje ūkiniai reikalai neatpigs. Niekas pigiau nei dabar nedarys“, – konstatavo V. B. Sprainaitis, pridūręs, kad kaip bebūtų, bet vietinis gaspadorius yra vietinis.

M. Tarnauskas kalbėjo, kad galbūt tikrai pertvarka neišvengiama, bet ji turi būti bent jau protingai pagrįsta.

„Esą 14 seniūnijų negalime sau leisti. O gal sutaupyti eitų išlaikant filialus? Kad pasakytų: šitas variantas geras todėl, nes..., o nes neturime ką pasakyti.Tai nėra protinga“, – sakė tarybos ir seniūnijų pertvarkos darbo grupės narys.

Beje, galima pastebėti, kad jis nebuvo dažnas darbo grupės posėdžių dalyvis, nors susitikimuose įspūdis gali susidaryti kiek kitoks.

Gyventojai vis piktinosi: „Kodėl taip skuba? Gal galvojo, kad bus paprasčiau , o gyventojai kaip avinai tylės?“

R. Rauktienė ragino būti ne pirmiems, bet protingiems, o B. P. Vainius aiškino gyventojams, kad šiuo metu dėl stringančių įstatymų Seime ir rajone dėl seniūnijų pertvarkos „užtrauktas rankinis“. Ramūnas Kaunas sakė, jog nėra tikslinga „užtraukti rankinį“ tada, kai įdėta tiek darbo, sugaišta tiek laiko.

„Tiek padaryta, todėl reikia tik kalbėtis, diskutuoti ir ieškoti geriausio varianto“, – patarė tarybos narys.

Vicemeras aiškino, kad jeigu ir liktų filialai, reikėtų stipriai galvoti apie etatus, struktūrą ar netgi algas, mat tokio aparto, koks yra dabar, tikrai išlaikyti savivaldybė nepajėgs. Damoklo kardas, pasak mero pavaduotojo, jau kybo ir virš kai kurių mokyklų, medicinos punktų.

Atminimo akmuo?

Trečiadienį Zanavykų frakcijos nariai Juozas Puodžiukaitis, M. Tarnauskas, Aušrelė Pukinskienė ir R. Kaunas tęsė susitikimus su seniūnijų gyventojais ir apsilankė Barzduose. M. Tarnauskas teigė, kad frakcijos nariai atvyko ne kritikuoti rajono valdžios, o labiausiai norėtų išgirsti gyventojų nuomonę dėl pastaruoju metu taip garsiai eskaluojamos seniūnijų pertvarkos temos. Barzdų seniūnija yra tų penkių „laimingųjų“ sąraše, kurią pagal dabartinius planus numatoma prijungti prie kitos, didesnės (Griškabūdžio) seniūnijos, įsteigiant vieną biudžetinę įstaigą.

Rugsėjo mėnesį vykusioje Barzdų seniūnaičių sueigoje vienas aktualiausių klausimų ir buvo šios seniūnijos likimas. Jau tuomet barzdiškiai konkrečiai ir aiškiai išsakė savo nuomonę – jie nenori, kad Barzdai būtų prijungti prie kitos seniūnijos. Kaip ir kitose, prijungti prie kitų planuojamose seniūnijose, taip ir Barzduose buvo renkami parašai dėl apklausos organizavimo. Kaip komentavo Barzdų seniūnijos seniūnas Remigijus Naujokaitis, šio kaimo gyventojams reikėjo surinkti 48 gyventojų parašus, šie surinko 80.

Barzdų seniūnijos seniūnaitis Juozas Juodis Zanavykų frakcijos nariams atvirai sakė, kad jau per seniūnaičių sueigą gyventojai aiškiai išreiškė savo poziciją, tačiau sueigoje dalyvavę rajono valdžios atstovai esą akcentavo, kad pertvarka išeis tik į gera ekonomine prasme, mat sujungus seniūnijas per metus planuojama sutaupyti apie 300 tūkst. eurų.

„Kaip mes tas reformas darome? Nepagalvoję, nepaskaičiavę. O kai jau išeina šnipštas, tada skaičiuojame, kas čia bus ir ką toliau daryti. Yra darbo grupė, ji turėtų paskaičiuoti visus galimus variantus. Tiek mokyklų išnaikinome, vaikų darželių, medicinos punktų, ambulatorijų, o kur tie pinigai, kuriuos sutaupėme? Kas prižiūrės miestelio aplinką? Dabar viskas sutvarkyta, žolė nupjauta, lapai sugrėbti, gatvės prižiūrėtos. Atseit, bus mobili grupė, kuri viską spręs, apvažiuos ir sutvarkys. Tai yra pasakos. Taip nebus“, – kalbėjo J. Juodis.

R. Naujokaitis, kaip ir likusieji barzdiškiai, nebuvo itin optimistiškai nusiteikę. Seniūnas prisiminė artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmetį ir iniciatyvą, kurios metu kiekvienoje rajono seniūnijoje atminimo lentose įamžinami savanoriai, kovęsi už Lietuvos laisvę.

„Šituo laikotarpiu, kai Lietuvą tuoj švęs šimtmetį, vykdyti tokias reformas yra neįsivaizduojamas dalykas. Atidengsime mūsų krašto savanoriams atminimo lentą ir už kelių metų ar net tais pačiais metais akmenėlį kalti galėsime ir Barzdų valsčiui“, – kalbėjo seniūnas.