Pasak R. Grušienės, savivaldybių kalbos tvarkytojai seniai juto poreikį ir norą vienytis ir jungtis į kokią nors organizaciją (asociaciją ar profesinę sąjungą), nes beveik porą dešimtmečių jų statusu, funkcijos reikiamu finansavimu ir kitais susijusiais dalykais menkai tesirūpinta. Be to, kalbos tvarkytojus neramino nežinia, ar išliks jų darbo vietos, ar ne – apskrityse planuojama palikti po vieną kalbos tvarkytoją.

 

Savivaldybių kalbos tvarkytojai atlieka valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę, derina dokumentus, raštus, viešuosius užrašus, reklamų tekstus, firmų pavadinimus, ruošia atmintines, straipsnius įvairiais kalbos klausimais, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, tikrina valstybinės kalbos vartojimą atliekant tarnybines pareigas, raštvedyboje, dokumentuose.

Po ilgų diskusijų nuspręsta vienytis su Lietuvių kalbos draugija, įkuriant atskirą skyrių. Tokiu būdu kalbos tvarkytojai tikisi sėkmingiau ginti lietuvių kalbos teises ir užtikrinti jos prestižą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suvažiavime taip pat apžvelgti smulkių geografinių objektų tyrimai, diskutuota dėl kalbos mokymo lietuvių mokyklose ir ryšio palaikymo su užsienio lietuvių mokyklomis.

„Draugo“ inf.