Grybų gausybėje pasitaiko visiškai netikėtų atradimų – neįprastų formų ar itin retų grybų. Kriūkų miestelio pagrindinėje Nemuno gatvėje vienos gyventojos pievelėje išdygo įspūdingo dydžio kukurdvelkiai, jie traukia ir vietinių gyventojų, ir pro šalį pravažiuojančiųjų žvilgsnius.

 

Nupjautoje pievelėje jie atrodo lyg balti akmenys. Pasak namo šeimininkės sūnaus Alvydo Nenortos, šie grybai mamos sodyboje ne naujiena, tik šiemet jie didesni nei įprastai.

„Nuolat jų būna, tik būdavo nupjaunu, nunešu į pušyną, bet ten neišauga. Šiemet didoki“, – pasakoja vyras.

Panemunių regioninio parko direkcijos specialistė Eglė Lopšaitienė informuoja, kad ši grybų rūšis iki šių metų buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet nuo šių metų sausio išbraukta iš saugomų rūšių sąrašo.

Didysis kukurdvelkis išsiskiria savo rutuliška forma, gali užaugti net iki vieno metro, išauginti iki 20 kg sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus, tiesiog išdulka rudomis sporomis, pamažu suyra. Tai itin greit augantis grybas, dažniausiai užauga per vieną naktį.

Dydis yra pikčiausias šio reto grybo priešas – kukurdvelkiui sunku pasislėpti gamtos fone ir išlikti nesunaikintam.

Jauni vaisiakūniai valgomi. Auga šis grybas liepos–spalio mėnesiais, dažniausiai atrandamas pievose, ganyklose, parkuose bei soduose. Mėgsta dirvožemį, kuriame nėra azoto. Auga ir pavieniui, tačiau dažniau grupėmis, netoli vienas kito.

Skirtinguose Lietuvos regionuose skirtingai ir vadinamas: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis, skusbezdalis, pumpotaukšlis, kubezdolis, didysis bezdukas.

„Draugo“ inf.