Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius klausė, kodėl seniūnai lig šiol privalo pasirašinėti ant kitos įstaigos darbuotojų atostogų prašymų, nors jau daugiau kaip metai socialinės darbuotojos priklauso Šakių socialinių paslaugų centrui. D. Pavalkio nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Dar pernai liepos 1 d. pasikeitus socialinių darbuotojų darbdaviui, kai jos iš seniūnijų buvo perkeltos į Šakių socialinių paslaugų centrą, darbuotojos be seniūnų pagalbos daugelyje situacijų vis vien neišsiverčia. Seniūnus stebina ir dar vienas dalykas – kodėl ligi šiol jie privalėjo pasirašinėti ant atostogauti susiruošusių socialinių darbuotojų prašymų, nors šios jau daugiau kaip metai priklauso kitai įstaigai, o jie nėra tiesioginiai jų darbdaviai.
Kas atsakingas?
Apie problemas, kurios niekur neišnyko ir socialinės darbuotojos su jomis susiduria kone kasdien, buvo kalbėta eiliniame seniūnų pasitarime. Seniūnai sako nesuprantantys įdomios tvarkos, kai jiems reikia pasirašinėti ant socialinių darbuotojų atostogų prašymų, nors seniūnai nėra tiesioginiai jų darbdaviai. Kai kurie seniūnai netgi neslėpė, kad nededa parašų ant tokių prašymų, nes nenori prisiimti atsakomybės, kad per tą laiką, kol darbuotoja atostogaus, niekas nedirbs su šeimomis, kurioms reikia nuolatinės pagalbos, o atsitikus nelaimei kalti liks seniūnai.
„Aš iškėliau šį klausimą, nes ant mano stalo guli trys lapai su socialinės darbuotojos prašymu išleisti atostogų ir aš nepasirašau, nes ten randu įdomių dalykų skaitydamas tą prašymą. Vienas tokių, kad, jai išėjus atostogų, už šeimą bus atsakingi giminaičiai, o aš žinau, kad tie giminaičiai gyvena Londone, o tai išeitų, kad tuo metu niekas šeimai pagalbos nesuteiks“, – aiškino Griškabūdžio seniūnijos seniūnas Saulius Naumavičius.
Tąkart pasitarime dalyvavusi Šakių socialinių paslaugų centro vadovė Vilma Bielskienė sakė, kad seniūnai tikrai netampa atsakingi už šeimas, jeigu atostogauti išeina socialinė darbuotoja, nes tada į šeimą atvyksta kita darbuotoja, o jų Paslaugų centro klientai esą visada prižiūrimi ir niekas jų likimo valiai nepalieka. Tiesa, kartais prie savų darbuotojų pripratę vyresni gyventojai naujų tiesiog nenori įsileisti. Tokia tvarka dėl atostogų prašymo seniūnijose yra labiau dėl to, jog seniūnai žinotų, kas, kur ir kada atostogauja.
Tačiau seniūnai kaip susitarę teigė, kad tai yra Šakių socialinio paslaugų centro įstaigos vidaus reikalas ir socialinės darbuotojos neturėtų derinti savo atostogų su seniūnais.
„Ši tvarka buvo sugalvota dar 2017 m. Socialinė darbuotoja neturi vykti specialiai iki seniūnų dėl atostogų suderinimo, nes kuo puikiausiai veikia duomenų valdymo sistema, per kurią ir gali pranešti apie atostogas, tačiau mums to žinoti nereikia, mes informuoti turime būti, jeigu paslauga yra nutraukiama“, – sako savivaldybės Socialinės paramos skyriaus laikinoji vedėja Daiva Pilypaitytė.
V. Bielskienė sako, kolegų pavadavimas susirgus ar išėjus atostogauti yra labai opus klausimas – Šakių socialinių paslaugų centre trūksta papildomo finansavimo dar vienam mėnesiui, už kurio lėšas galėtų apmokėtų kolegų pavadavimą.
Informuoti reikia
Apie tai, kas ir kaip turėtų prižiūrėti šeimas, kai socialinės darbuotojos suserga ar atostogauja, diskusija tarp seniūnų ir Šakių socialinio paslaugų centro vadovės bei atsakingų asmenų iš Socialinės paramos skyriaus baigėsi tuo, kad buvo prieita prie išvados, jog seniūnai turėtų būti informuojami raštu, kai pradedamos ar nutraukiamos šios paslaugos šeimoms, o dėl atostogų juos galima būtų tik informuoti per savivaldybės duomenų valdymo sistemą. Seniūnų parašai ant socialinių darbuotojų atostogų prašymo yra nereikalingi.
Socialinius darbuotojus puola ir namuose, ir kiemuose
Atostogų prašymai – ne vienintelė problema, su kuria susiduriama seniūnijose po to, kai socialinės darbuotojos iš seniūnijų perkeltos į kitą įstaigą. Socialinių paslaugų centro vadovė sako, kad be seniūnų pagalbos jų centro darbuotojos neišsivers ir iškėlė porą klausimų, ar galėtų seniūnai joms pagelbėti. Pirmiausia, anot vadovės, gal seniūnijos darbuotojai galėtų padėti aptvarkyti aplinką naujose šeimose, kur tik pradeda socialinės darbuotojos dirbti, kad šios turėtų bent jau minimalias darbo sąlygas. V. Bielskienė čia turi mintyje šeimas, kur žmonės yra prikaupę visokio „turto“ ir dažnai atėjus į šeimą darbuotojai nėra net kur kojos padėti, o ką jau kalbėti apie ten gyvenančius gyvius. Tačiau seniūnai vieningo pažado šiuo klausimu centro vadovei duoti negalėjo, nes, anot jų, kiekvienas atvejis individualus, o turtas, kuris darbuotojai gali pasirodyti kaip atliekos, tiems gyventojams atrodo kaip lobis. Seniūnai sako, kad ne kiekvienas sutiks su tuo turtu atsisveikinti, o apie blusų išnaikinimą jau nė kalbos nėra – tai ne seniūnijos pajėgoms, čia jau reikėtų dezinfekavimu užsiimančias firmas kviesti. Kita vertus, ta pagalba, anot seniūnų, yra bergždžias reikalas, nes, vos tik išvežus nereikalingus sukauptus daiktus iš namų, gyventojai ten pradeda kaupti naujus.
Dar V. Bielskienė klausė seniūnų, ar šie kaip nors negalėtų padėti rasti kompromisą su gyventojais, kurie savo kiemuose laiko daug palaidų šunų. Darbuotojos tiesiog bijo eiti pas tokius žmones. Seniūnai sako, kad palaidi šunys apskritai jautri tema, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie laksto po privačias valdas. Pasak seniūnų, darbuotojoms pagelbėtų ultragarsiniai aparatai šunims atbaidyti. V. Bielskienė sako, kad šiuos aparatus išvydę šunys labiau pasiunta nei išsigąsta. Seniūnai sako, kad šiuo klausimu padėti jie tikrai centro darbuotojoms negali, nes namų valdose lakstantys šunys jau ne seniūnų, o pačių šeimininkų reikalas.
„Aš iškėliau šį klausimą, nes ant mano stalo guli trys lapai su socialinės darbuotojos prašymu išleisti atostogų ir aš nepasirašau, nes ten randu įdomių dalykų skaitydamas tą prašymą. Vienas tokių, kad, jai išėjus atostogų, už šeimą bus atsakingi giminaičiai, o aš žinau, kad tie giminaičiai gyvena Londone, o tai išeitų, kad tuo metu niekas šeimai pagalbos nesuteiks“, – aiškino Griškabūdžio seniūnijos seniūnas Saulius Naumavičius.
Tąkart pasitarime dalyvavusi Šakių socialinių paslaugų centro vadovė Vilma Bielskienė sakė, kad seniūnai tikrai netampa atsakingi už šeimas, jeigu atostogauti išeina socialinė darbuotoja, nes tada į šeimą atvyksta kita darbuotoja, o jų Paslaugų centro klientai esą visada prižiūrimi ir niekas jų likimo valiai nepalieka. Tiesa, kartais prie savų darbuotojų pripratę vyresni gyventojai naujų tiesiog nenori įsileisti. Tokia tvarka dėl atostogų prašymo seniūnijose yra labiau dėl to, jog seniūnai žinotų, kas, kur ir kada atostogauja.
Tačiau seniūnai kaip susitarę teigė, kad tai yra Šakių socialinio paslaugų centro įstaigos vidaus reikalas ir socialinės darbuotojos neturėtų derinti savo atostogų su seniūnais.
„Ši tvarka buvo sugalvota dar 2017 m. Socialinė darbuotoja neturi vykti specialiai iki seniūnų dėl atostogų suderinimo, nes kuo puikiausiai veikia duomenų valdymo sistema, per kurią ir gali pranešti apie atostogas, tačiau mums to žinoti nereikia, mes informuoti turime būti, jeigu paslauga yra nutraukiama“, – sako savivaldybės Socialinės paramos skyriaus laikinoji vedėja Daiva Pilypaitytė.
V. Bielskienė sako, kolegų pavadavimas susirgus ar išėjus atostogauti yra labai opus klausimas – Šakių socialinių paslaugų centre trūksta papildomo finansavimo dar vienam mėnesiui, už kurio lėšas galėtų apmokėtų kolegų pavadavimą.
Informuoti reikia
Apie tai, kas ir kaip turėtų prižiūrėti šeimas, kai socialinės darbuotojos suserga ar atostogauja, diskusija tarp seniūnų ir Šakių socialinio paslaugų centro vadovės bei atsakingų asmenų iš Socialinės paramos skyriaus baigėsi tuo, kad buvo prieita prie išvados, jog seniūnai turėtų būti informuojami raštu, kai pradedamos ar nutraukiamos šios paslaugos šeimoms, o dėl atostogų juos galima būtų tik informuoti per savivaldybės duomenų valdymo sistemą. Seniūnų parašai ant socialinių darbuotojų atostogų prašymo yra nereikalingi.
Socialinius darbuotojus puola ir namuose, ir kiemuose
Atostogų prašymai – ne vienintelė problema, su kuria susiduriama seniūnijose po to, kai socialinės darbuotojos iš seniūnijų perkeltos į kitą įstaigą. Socialinių paslaugų centro vadovė sako, kad be seniūnų pagalbos jų centro darbuotojos neišsivers ir iškėlė porą klausimų, ar galėtų seniūnai joms pagelbėti. Pirmiausia, anot vadovės, gal seniūnijos darbuotojai galėtų padėti aptvarkyti aplinką naujose šeimose, kur tik pradeda socialinės darbuotojos dirbti, kad šios turėtų bent jau minimalias darbo sąlygas. V. Bielskienė čia turi mintyje šeimas, kur žmonės yra prikaupę visokio „turto“ ir dažnai atėjus į šeimą darbuotojai nėra net kur kojos padėti, o ką jau kalbėti apie ten gyvenančius gyvius. Tačiau seniūnai vieningo pažado šiuo klausimu centro vadovei duoti negalėjo, nes, anot jų, kiekvienas atvejis individualus, o turtas, kuris darbuotojai gali pasirodyti kaip atliekos, tiems gyventojams atrodo kaip lobis. Seniūnai sako, kad ne kiekvienas sutiks su tuo turtu atsisveikinti, o apie blusų išnaikinimą jau nė kalbos nėra – tai ne seniūnijos pajėgoms, čia jau reikėtų dezinfekavimu užsiimančias firmas kviesti. Kita vertus, ta pagalba, anot seniūnų, yra bergždžias reikalas, nes, vos tik išvežus nereikalingus sukauptus daiktus iš namų, gyventojai ten pradeda kaupti naujus.
Dar V. Bielskienė klausė seniūnų, ar šie kaip nors negalėtų padėti rasti kompromisą su gyventojais, kurie savo kiemuose laiko daug palaidų šunų. Darbuotojos tiesiog bijo eiti pas tokius žmones. Seniūnai sako, kad palaidi šunys apskritai jautri tema, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie laksto po privačias valdas. Pasak seniūnų, darbuotojoms pagelbėtų ultragarsiniai aparatai šunims atbaidyti. V. Bielskienė sako, kad šiuos aparatus išvydę šunys labiau pasiunta nei išsigąsta. Seniūnai sako, kad šiuo klausimu padėti jie tikrai centro darbuotojoms negali, nes namų valdose lakstantys šunys jau ne seniūnų, o pačių šeimininkų reikalas.
Diana iš Panovių:
