Gelgaudiškiečius neramina Gelgaudiškio dvaro sodybos sutvarkymo projektiniai sprendiniai, kurių dažną vadina nei į tvorą, nei į mietą. Vienas iš gelgaudiškiečių Audrius Martinkevičius sako, jog susikalbėti neina nei su projekto užsakovais – Šakių savivaldybe, nei su projektuotojais – UAB „Eksploit“. Tiesa, nuotoliniu būdu gegužės 13 d. projektą bandyta pristatyti, bet atsakymų gelgaudiškiečiai sako negavę ir baiminasi, kad projektui numatyti pinigai nebūtų išmesti į balą, o darbai atlikti netinkamai.

Pasivaikščiojimui po dvaro pažintinį taką bei mišką pakvietęs gelgaudiškietis A. Martinkevičius pats prieš 20 metų dirbo prie Pažintinio tako įrengimo, tad jam aplinka puikiai žinoma. Tikriausiai todėl vyriškis kraupsta matydamas pateiktus projekto sprendinius, tuo labiau, kad į pastabas ir gelgaudiškiečių pageidavimus neatsižvelgiama.

„Galima suklysti, neįsigilinti, bet viską įmanoma ištaisyti, tačiau mes matome, kad visai blogai  darosi. Savivaldybė turėtų sakyti, kad reikia daryti tą ir tą, bet judesio nėra“, – sako A. Martinkevičius.

Pokalbio pradžioje gelgaudiškietis svarsto, ar tikrai savivaldybė prieš kurį laiką iš miškų urėdijos perimdama 106 ha žemės sklypą, kurio paskirtis miškų ūkio, suprato, kad ne dvaro parką perima, o mišką. Tai reiškia, sako pašnekovas, kad miškas turėtų būti tvarkomas pagal miškotvarkos projektą, o dabar net nėra jokio suderinimo su Valstybine miškų tarnyba, o pats projektas yra dvaro sodybos parko tvarkybos darbų. Be to, miške yra ir dvi kertinės miško buveinės, kur negalima jokia veikla, bei dvi europinės buveinės, kur turi būti saugomos augalų bendrijos, tad šis turtas ir nemenkas akmuo po savivaldybės kaklu, nes priežiūra ir rūpestis visu tuo krenta būtent ant jos pečių.  Ji, beje, neturi ir kompetentingo šio srities specialisto. A. Martinkevičius spėja, kad galbūt „vieni nežinojo, ką užsako, o kiti ėmėsi neįsigilinę, ko imasi“. Anot pašnekovo, miškotvarkos projektas turėjo būti parengtas ir suderintas su Valstybine miškų tarnyba prieš tvarkybos projektą, o dabar statomas vežimas prieš arklį. Be to, abu projektai vienas su kitu glaudžiai susiję, tačiau neatmetama galimybė, kad jie vienas kitam prieštaraus.

„Koks ten pristatymas?! „YouTube“ kanalu ir į vienus vartus, kai klausimus galima tik rašyti, paklausi vieno, atsako kitą“, – kritikuoja gegužės 13-osios viešą nuotolinį projekto pristatymą gelgaudiškietis ir svarsto, ar apskritai jį galima vadinti pristatymu.

Beje, nors šis projektas vienas iš prioritetinių Panemunių regioninio parko projektų, tačiau pristatyme nedalyvavo joks regioninio parko atstovas, nes apie jį tiesiog nežinojo. Užtat su regioninio parko direktoriumi Mindaugu Janušoniu ryšį palaiko, pastabas dėl projekto jam išsako A. Martinkevičius.

Gyvai projektuotojai susitikti nelinkę ir argumentuoja esą net ir pristatinėti nelabai privalo...

Gelgaudiškiečius ypač neramina ir tai, kad projekte neįtraukta daugybė svarbių ir rūpimų objektų. Pavyzdžiui, tilteliai, vedantys į Ąžuolų ir Kaštonų alėjas, turėję net Svajonių ir Pasibučiavimo pavadinimus. A. Martinkevičius teigia, kad pirminiame variante tie tilteliai buvo, bet galiausiai jų vietoje liko pralaidos.

„Jų atsakymas, kad nerado dokumentuose, nors pridėjau, kur ieškoti medžiagos, nurodžiau archyvus“, – sako A. Martinkevičius ir rodo net supiltą pylimą, kur tiltelis iš Ąžuolų alėjos turėtų vesti į Kaštonų alėją, o kitu iš Kaštonų alėjos turėtum patekti tiesiai į dvarą.

Susirašinėjimų šia tema su projektuotojais taip pat būta daugybė. Štai ir ilgametis Gelgaudiškio girininikijos girininkas Jonas Gvildys įsitikinęs, kad tiltelių keitimas pralaidomis yra ne kas kitas kaip paveldo pažeidimas ir estetinio vaizdo sugadinimas.

Būta ir išvados (archeologinėje projekto dalyje), kad dėl tiltelių buvimo reikalingi detalesni tyrinėjimai, nes atliekant tyrimą ir iškasus duobes tose vietose, kur tiltelis buvo, rasta balkių, vinių, tačiau niekas į šią išvadą nesigilina, nes tam, suprantama, reikalingas papildomos lėšos, darbas.

„Jau dabar pridaryta... Eini eini Kaštonų alėja ir sustoji, turėtum į dvarą nueiti, nedabaigta“, – kritikuoja ir iki šiol atliktus darbus gelgaudiškietis, o dabar projektuotojų parengtą istorinę projekto dalį vadina mokyklinio lygio rašiniu ir informacijos surinkimu iš interneto, nors tai ir įvardijama istoriniais tyrinėjimais.

„Klausiu, kas atliko tuos istorinius tyrinėjimus? Tyla“, – vieną po kito vardija pašnekovas nesusikalbėjimo pavyzdžius.

„Manau, reikia pareikalauti iš naujo paruošti projekto istorinių tyrimų dalį tam pasitelkiant kvalifikuotus specialistus, turinčius atitinkamas kompetencijas. Išnagrinėjus archyvuose esančius dokumentus automatiškai išsispręs apkalbėta tiltelių problema“, – įsitikinęs A. Martinkevičius ir atkreipia dėmesį, kad ne kokį miesto skverą ruošiamasi tvarkyti, o kelių šimtų metų istorinę praeitį turintį miško parką, tad žiūrėti pro pirštus mažų mažiausia neatsakinga.

Juk kas pinigus moka, tas ir muziką užsako, o dabar...

Ir ne tik tilteliai neįtraukti į tvarkybos projektą. Apskritai tam tikrų Pažintinio tako dalių jame nelikę. A. Martinkevičius vardija, kad projekte nekalbama apie informacinius stulpelius, naujasis takas nepraeina ir pro veimutinę pušį, neprieina iki šaltinio, nekalbama, kad bus tvarkomi ir esami tilteliai. Yra laiptai, vedę storiausios Lietuvoje ir antros pagal aukštį eglės link. Eglės jau nėra, bet kelmas yra, kurį, svarsto gelgaudiškietis, gal galima aptverti ir turistus ten vesti, istorijas pasakoti, bet projekte šis objektas net neparodytas, kaip ir vadinamasis Medžiotojų namelis, turintis savą istoriją ir esantis vienas iš tako akcentų, kuris galėtų tapti lauko pavėsine ar stogine.

„Medžiotojų namelio neliečiame. Jis neįtrauktas teikiant paraišką Agentūrai“, – projekto pristatymo metu teigė projekto vadovė, savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus projektų koordinatorė Janina Povilaitytė.

„Tas takas ir yra padarytas tam, kad yra į ką pažiūrėti. Galbūt kažkas ir gali būti išimta, bet su reikalu. O dabar neįtraukta, o atsakymų kodėl – nėra“, – apgailestauja pats prie tako įrengimo dirbęs gelgaudiškietis ir sako, jog tiesiog negalima nuleisti rankų.

Jam kyla abejonių, ar projektuotojai, kalbėdami apie parko architektūrą, nepamiršta ir supranta, kad iš tiesų kalbama apie MIŠKĄ.

Anot jo, niekas nekalba ir apie penkis į Lietuvos paminklus pretenduojančius medžius. Štai eidamas miško taku rodo du parke išlikusius bukus, yra ir juodųjų pušų, raudonųjų ąžuolų.

„Bet nei klausė kažko projektuojant, nei ką“, – tikina A. Martinkevičius ir apskritai abejoja, kam take reikalingos stebėjimo kameros, apšvietimas, svarsto, kaip į tai pažiūrės Panemunių regioninis parkas, Kultūros paveldo departamentas.

Klausimų jam kyla ir dėl regyklos nuo vadinamo Kartuvių kalno likimo, mat rengiant Pažintinį taką buvo prakirsta regykla į Gedgaudų pilį, tačiau atsakymų irgi nėra.

Trečiadienį Gelgaudiškio kultūros centre bus pristatomas Miškotvarkos projektas, tačiau gelgaudiškiečiai pageidavo, kad tuo pačiu metu gyvai būtų galima aptarti ir tvarkybos projektą, tačiau kol kas neaišku, ar projektuotojai susitikime dalyvaus.
Projekto vadovė J. Povilaitytė nesutinka, kad su bendruomene nesutariama, nes ji, sako specialistė, į procesą įtraukiama, nuolat bendraujama su bendruomenės centro pirmininke. Tačiau, kad bendrą kalbą sunku rasti su projektuotais, anokia paslaptis – būta ir ginčių, ir nesutarimų.

„Mes rinkomės ir sausio mėnesį, nes buvo problemos, kad jie nesutinka mums projektuoti, kas numatyta. Pirmiausiai nesutiko projektuoti tiltelių, kurie buvo investiciniam numatyti, paraiškoj. Pati ieškojau duomenų, visur kreipiausi“, – sako J. Povilaitytė, pabrėžusi, kad reikia įrodymų, kaip tie tilteliai atrodė.

Nesant įrodymų nuspręsta rinktis bent pralaidas, kad išvis savivaldybė su šiuo užsakymu ir nesusikalbėjimu neliktų it musę kandusi.

Nors projektavimo darbai turėtų būti užbaigti iki liepos 10 d., J. Povilaitytė mano, jog terminas bus darkart pratęstas, mano, jog bus atsižvelgta į Miškotvarkos projekto sprendinius, kurie, kaip minėta, visuomenei bus pristatyti trečiadienį. Visgi taip lengvai, sako projekto vadovė, tikrai neplanuojama nusileisti ir viliamasi trokštamą rezultatą pasiekti bent iš dalies.

Bendra projekto vertė yra 597 tūkst. 961 euras, projektavimo darbams, iš kurių finansuojami ir tyrimai, projekto priežiūra, – 32 tūkst. 536 eurai.