Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis sako, jog atidirbančių visuomenei naudingus darbus jo seniūnijoje visada buvo mažai, o ir su tais pačiais tekdavo paplušėti, kad jie sutiktų dirbti, kaip ir priklauso gavus piniginę socialinę paramą. D. Pavalkio nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Rajono seniūnai sausio mėnesį gyvena laukimu – laukia ne ko nors kito, o sugrįžtančių paramos gavėjų, kurie už gautą Valstybės paramą seniūnijose turi atlikti visuomenei naudingą darbą. Darbų seniūnijose atidirbantiems yra apstu netgi žiemą, o valdžia ragina ne tik dirbti, bet ir būti pilietiškiems, karantino metu ištiesti pagalbos ranką šalia esantiems.
Viena parama baigėsi, kita išlieka
Pernai rajone socialinę piniginę paramą gavę asmenys galėjo iš Užimtumo tarnybos gauti kitą – 200 eurų paramą, už kurią atidirbti nereikėjo. Tad daugelis suskubo pasinaudoti tokiu Valstybės dosnumu (paramą gavo pusmetį), o seniūnijose labai sumažėjo atidirbančių už pašalpas – kai kur drastiškai. Tačiau pastarojo seniūnų nuotolinio susirinkimo metu savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė pranešė, kad laikotarpis, kai buvo mokama po 200 eurų, baigėsi ir, ko gero, sausio mėnesį padaugės prašančių socialinės piniginės paramos. Skyriaus vedėja sako, kad tie žmonės, kurie privalo atidirbti visuomenei, galėtų šiuo sunkiu metu padėti savanorystės principu ir pasirūpinti vienišais žmonėmis.
„Seniūnų pateiktais duomenimis, rajone šiuo metu yra 178 vieniši žmonės. Bendruomeniniai šeimos namai aptarnauja iš jų tik 40. Matome, kad toks poreikis padėti žmonėms yra. Pagalba praverstų ir toms pačioms socialinio darbo organizatorėms, kurios galbūt nespėja pasirūpinti visais gyventojais. Šiuo sunkiu laikotarpiu reikia sutelkti jėgas ir visiems daryti kažką gero ir dėl šalia esančių, ypatingai vyresnių žmonių“, – kalbėjo D. Pilypaitytė.
Rajono meras Edgaras Pilypaitis taip pat akcentavo, kad šiuo metu visi, ir seniūnijų administracijose dirbantys žmonės, turėtų susitelkti ir, kadangi dėl karantino ribojimų darbo krūvis sumažėjo, padėti žmonėms, kuriems šiuo metu pagalbos iš tiesų reikia. Vadovų nuomone, Šakių rajone nėra sudėtinga seniūnams net ir karantino laikotarpiu suorganizuoti visuomenei naudingas veiklas, nes čia gyventojų nėra tiek daug, kad nebūtų galima išlaikyti saugių atstumų dirbant lauko darbus.
Laukia paramos prašytojų
Seniūnai nesibaimina, jog vėl padaugės norinčiųjų gauti socialinę piniginę paramą ir už ją turinčių atidirbti gretos, nes tokių darbuotojų jiems labai reikia. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius sako, kad darbo ras ir žiemą.
„Reikia ir krūmus kirsti, ir pakeles tvarkyti, moterims duodame šiukšles rinkti, šaligatvius reikia nuolat valyti – tų darbų yra apstu, kad tik būtų dirbančiųjų. Be to, šio antro karantino metu, kada buvo galima atidirbinėti, netgi ir rudenį puikiai sekėsi suorganizuoti tą darbą išlaikant visus saugumo, atstumų reikalavimus, nes drastiškai buvo sumažėjęs ir tų atidirbančiųjų skaičius“, – pasakojo S. Naumavičius.
Pasak seniūno, jeigu anksčiau (iki karantino) būdavo apie 30 kas mėnesį privalančiųjų atidirbti už socialinę paramą, tai praėjusį rudenį tebuvo vos 11 tokių asmenų, nes kiti, akivaizdu, suskubo pasinaudoti ta 200 eurų parama iš Užimtumo tarnybos. Tačiau seniūną jau pasiekusi žinia, kad daugelis ankstesnių paramos gavėjų vėl ketina rašyti prašymus ir vėl pretenduoti į paramą, už kurią teks atidirbti.
Pinigų nori, bet atidirbti vengia
Kuriozinė situacija buvo susiklosčiusi jau pirmojo šalyje paskelbto karantino metu Lekėčių seniūnijoje. Čia viena daugelį metų paramos prašanti šeima sugalvojo savotiškai paterorizuoti vietos seniūną Ričardą Krikštolaitį. Seniūnas sako, kad seniūnijoje niekada nebuvo daug atidirbti privalančių asmenų – nedarbo lygis čia visada buvo mažas, nes daugelis vietos gyventojų vyksta dirbti į Kauną. Tačiau viena šeima, kurioje iš pradžių buvo penki asmenys, kokius 6-erius metus prašydavo socialinės paramos, už kurią privaloma atidirbti visuomenei naudingus darbus. Pirmojo karantino metu šios šeimos asmenys pradėjo konfliktuoti su seniūnu, kad šis pageidauja, jog už tą paramą būtų atidirbama, ir užvertė skundais net Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Seniūnas buvo padarytas pats blogiausias – kraugerys, kuris verčia juos dirbti. Bet, mano supratimu, jeigu žmogus kažką gauna, tai turi duoti kažką ir mainais už tai Valstybei. Juo labiau, kad tuo metu mūsų seniūnijoje tebuvo vos penki žmonės, kuriems būtų reikėję atidirbti, tad išlaikyti saugius atstumus ir užtikrinti visas priemones dėl saugumo ir sveikatos čia nebūtų kilę jokių bėdų. Bet bėda čia buvo visai kitur – šeimos vyras buvo išsiėmęs patentą ir dirbo savarankiškai, bet deklaravo labai mažai pajamų per mėnesį, vos keliolika eurų. Tad jų penkiems, o vėliau tik keturiems šeimos nariams oficialiai neužteko tų pajamų ir prašydavo paramos, nors niekada nenorėjo už ją atidirbti, visada buvo su jais problemų. Taip pat ir daugiau tokių buvo, kurie nenorėjo atidirbti“, – aiškino seniūnas R. Krikštolaitis.
Pasak seniūno, atsitiko taip, kad šie žmonės suskubo pasinaudoti situacija dėl pandemijos ir, užuot 32 val. per mėnesį atidirbę visuomenei naudingų darbų, užvertė visas instancijas skundais. Anksčiau šios šeimos moteris neva negalėdavusi atidirbti, nes turinti darželinuką vaiką, kurio nevedė į darželį – tokiomis priemonėmis vis manipuliuodavo, kai seniūnas prašydavo atidirbti už gautus pinigus. Anot R. Krikštolaičio, daugiausiai yra 40 val. (priklausomai nuo gaunamos paramos sumos dydžio), kurias reikia atidirbti per mėnesį, o tai žymiai mažiau nei tada, jeigu žmogus eitų į darbą ir ten dirbtų 8 val. (160 val. per mėnesį). Be to, anot seniūno, dirbdami visuomenei naudingus darbus žmonės, kurie kartais neturi net socialinių įgūdžių, įgyja patirties, pabendrauja su kitais aplinkiniais žmonėmis ir jų socialinis gyvenimas tampa kitoks.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Pilypaitytė sako, jog pirmojo karantino metu Valstybė buvo įsakiusi, jog negalima pasitelkti paramos gavėjų visuomenei naudingiems darbams atlikti, o dabar tokio įsakymo nėra, tad savivaldybės pasilieka teisę pačios spręsti. Šiuo metu, anot vedėjos, dėl karantino socialinė piniginė parama yra išaugusi ir siekia 175 eurų asmeniui (priklausomai nuo to, kiek laiko asmuo jau yra remiamas), o suma, nuo kurios skaičiuojamos pajamos vienam asmeniui, siekia 140 eurų. Taip pat, kol yra karantinas ir pusmetį po jo, nebus sumuojamos prie šios sumos ir kitos žmogaus pajamos ar turtas, jeigu žmogus prašys socialinės piniginės paramos.
„Seniūnų pateiktais duomenimis, rajone šiuo metu yra 178 vieniši žmonės. Bendruomeniniai šeimos namai aptarnauja iš jų tik 40. Matome, kad toks poreikis padėti žmonėms yra. Pagalba praverstų ir toms pačioms socialinio darbo organizatorėms, kurios galbūt nespėja pasirūpinti visais gyventojais. Šiuo sunkiu laikotarpiu reikia sutelkti jėgas ir visiems daryti kažką gero ir dėl šalia esančių, ypatingai vyresnių žmonių“, – kalbėjo D. Pilypaitytė.
Rajono meras Edgaras Pilypaitis taip pat akcentavo, kad šiuo metu visi, ir seniūnijų administracijose dirbantys žmonės, turėtų susitelkti ir, kadangi dėl karantino ribojimų darbo krūvis sumažėjo, padėti žmonėms, kuriems šiuo metu pagalbos iš tiesų reikia. Vadovų nuomone, Šakių rajone nėra sudėtinga seniūnams net ir karantino laikotarpiu suorganizuoti visuomenei naudingas veiklas, nes čia gyventojų nėra tiek daug, kad nebūtų galima išlaikyti saugių atstumų dirbant lauko darbus.
Laukia paramos prašytojų
Seniūnai nesibaimina, jog vėl padaugės norinčiųjų gauti socialinę piniginę paramą ir už ją turinčių atidirbti gretos, nes tokių darbuotojų jiems labai reikia. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius sako, kad darbo ras ir žiemą.
„Reikia ir krūmus kirsti, ir pakeles tvarkyti, moterims duodame šiukšles rinkti, šaligatvius reikia nuolat valyti – tų darbų yra apstu, kad tik būtų dirbančiųjų. Be to, šio antro karantino metu, kada buvo galima atidirbinėti, netgi ir rudenį puikiai sekėsi suorganizuoti tą darbą išlaikant visus saugumo, atstumų reikalavimus, nes drastiškai buvo sumažėjęs ir tų atidirbančiųjų skaičius“, – pasakojo S. Naumavičius.
Pasak seniūno, jeigu anksčiau (iki karantino) būdavo apie 30 kas mėnesį privalančiųjų atidirbti už socialinę paramą, tai praėjusį rudenį tebuvo vos 11 tokių asmenų, nes kiti, akivaizdu, suskubo pasinaudoti ta 200 eurų parama iš Užimtumo tarnybos. Tačiau seniūną jau pasiekusi žinia, kad daugelis ankstesnių paramos gavėjų vėl ketina rašyti prašymus ir vėl pretenduoti į paramą, už kurią teks atidirbti.
Pinigų nori, bet atidirbti vengia
Kuriozinė situacija buvo susiklosčiusi jau pirmojo šalyje paskelbto karantino metu Lekėčių seniūnijoje. Čia viena daugelį metų paramos prašanti šeima sugalvojo savotiškai paterorizuoti vietos seniūną Ričardą Krikštolaitį. Seniūnas sako, kad seniūnijoje niekada nebuvo daug atidirbti privalančių asmenų – nedarbo lygis čia visada buvo mažas, nes daugelis vietos gyventojų vyksta dirbti į Kauną. Tačiau viena šeima, kurioje iš pradžių buvo penki asmenys, kokius 6-erius metus prašydavo socialinės paramos, už kurią privaloma atidirbti visuomenei naudingus darbus. Pirmojo karantino metu šios šeimos asmenys pradėjo konfliktuoti su seniūnu, kad šis pageidauja, jog už tą paramą būtų atidirbama, ir užvertė skundais net Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Seniūnas buvo padarytas pats blogiausias – kraugerys, kuris verčia juos dirbti. Bet, mano supratimu, jeigu žmogus kažką gauna, tai turi duoti kažką ir mainais už tai Valstybei. Juo labiau, kad tuo metu mūsų seniūnijoje tebuvo vos penki žmonės, kuriems būtų reikėję atidirbti, tad išlaikyti saugius atstumus ir užtikrinti visas priemones dėl saugumo ir sveikatos čia nebūtų kilę jokių bėdų. Bet bėda čia buvo visai kitur – šeimos vyras buvo išsiėmęs patentą ir dirbo savarankiškai, bet deklaravo labai mažai pajamų per mėnesį, vos keliolika eurų. Tad jų penkiems, o vėliau tik keturiems šeimos nariams oficialiai neužteko tų pajamų ir prašydavo paramos, nors niekada nenorėjo už ją atidirbti, visada buvo su jais problemų. Taip pat ir daugiau tokių buvo, kurie nenorėjo atidirbti“, – aiškino seniūnas R. Krikštolaitis.
Pasak seniūno, atsitiko taip, kad šie žmonės suskubo pasinaudoti situacija dėl pandemijos ir, užuot 32 val. per mėnesį atidirbę visuomenei naudingų darbų, užvertė visas instancijas skundais. Anksčiau šios šeimos moteris neva negalėdavusi atidirbti, nes turinti darželinuką vaiką, kurio nevedė į darželį – tokiomis priemonėmis vis manipuliuodavo, kai seniūnas prašydavo atidirbti už gautus pinigus. Anot R. Krikštolaičio, daugiausiai yra 40 val. (priklausomai nuo gaunamos paramos sumos dydžio), kurias reikia atidirbti per mėnesį, o tai žymiai mažiau nei tada, jeigu žmogus eitų į darbą ir ten dirbtų 8 val. (160 val. per mėnesį). Be to, anot seniūno, dirbdami visuomenei naudingus darbus žmonės, kurie kartais neturi net socialinių įgūdžių, įgyja patirties, pabendrauja su kitais aplinkiniais žmonėmis ir jų socialinis gyvenimas tampa kitoks.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Pilypaitytė sako, jog pirmojo karantino metu Valstybė buvo įsakiusi, jog negalima pasitelkti paramos gavėjų visuomenei naudingiems darbams atlikti, o dabar tokio įsakymo nėra, tad savivaldybės pasilieka teisę pačios spręsti. Šiuo metu, anot vedėjos, dėl karantino socialinė piniginė parama yra išaugusi ir siekia 175 eurų asmeniui (priklausomai nuo to, kiek laiko asmuo jau yra remiamas), o suma, nuo kurios skaičiuojamos pajamos vienam asmeniui, siekia 140 eurų. Taip pat, kol yra karantinas ir pusmetį po jo, nebus sumuojamos prie šios sumos ir kitos žmogaus pajamos ar turtas, jeigu žmogus prašys socialinės piniginės paramos.
Diana iš Panovių:
