Šakiuose viešėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė numatomas socialinės srities reformas ir tvirtino, jog nenori, kad reformos įvyktų tik dėl varnelės. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Pirmadienį Šakiuose lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su komanda. Ministrė pristatė socialinės srities aktualijas, išklausė šakiečių išsakytas problemas. Į susitikimą atvyko socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų, globos namų, nevyriausybinių organizacijų, Užimtumo tarnybos atstovai. Bene daugiausiai diskutuota dėl pašalpų gavėjų.
Numatomos reformos
Susitikimo pradžioje ministrė pirmiausiai padėkojo rajono socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, dirbant nelengvu Covid-19 pandemijos metu. Anot ministrės, ypač daug iššūkių buvo globos įstaigose, tačiau viskas buvo daroma, kad paslaugos nenutrūktų, o ją pačią tie iššūkiai tik užgrūdino.
Kalbant apie socialinėje srityje inicijuojamus pokyčius, M. Navickienė paminėjo svarbiausią šios vyriausybės tikslą – mažinti skurdą ir atskirtį.
„Šiandien skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis yra daugiau nei 30 proc., o vienišų pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis viršija 40 proc. Todėl skiriama ir vienišo asmens išmoka, jau nuo lapkričio mėnesio besikreipiantys senjorai ir žmonės su negalia turėtų gauti 28 eurų išmoką, o nuo kitų metų sausio 1d. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką gaus automatiškai, į „Sodrą“ kreiptis nereikės“, – teigė ministrė.
Kalbėdama apie rengiamą pensijų reformą ministrė užsiminė – keisis pensijų apskaičiavimo tvarka. Seimui pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. O didžiausią įtaką pensijų augimui pajus tie, kurie mokėjo daugiau įmokų.
„Aš keliu sau ir komandai tikslą įvykdyti Užimtumo reformą. Manau, šiandien ydinga yra tai, kad Užimtumo tarnyba pasidarė tarsi dar viena socialinė įstaiga: žmonės registruojasi Užimtumo tarnyboje dėl privalomojo sveikatos draudimo arba dėl papildomos socialinės išmokos, bet ne todėl, kad ieško darbo. Manau, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija yra sudaryti žmogui sąlygas gauti antrą šansą ir grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo M. Navickienė pridurdama, kad tikrai neketina pertvarkyti Užimtumo tarnybą vien dėl varnelės, o ieškos modelio, padėsiančio išgryninti Užimtumo tarnybos pagrindinę funkciją.
Ministrė pasidžiaugė globėjais, akcentavo, kad kitąmet žadama didinti globos išmokas ir kad tai bus paskata. Tikimasi, kad globėjų skaičius Lietuvoje augs.
M. Navickienė pasidžiaugė, jog rajono savivaldybė iš biudžeto socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų atlyginimams skiria daugiau lėšų nei šalies vidurkis.
Geriausia socialinė parama – darbas
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė rajono socialinę apžvalgą pradėjo nuo gražių dalykų. Ji paminėjo nuo 2016m. vykdomą iniciatyvą, kai savivaldybė skiria vienkartinę 200 eurų pašalpą kiekvienam rajone gimusiam vaikui, taip pat skiriama papildoma vienkartinė parama šeimynai – iki 118 bazinės socialinės išmokos dydžio (4 tūkst. 720 eurų).
„Džiaugiamės vaikų dienos centrais, kurių šiuo metu turime vienuolika. Atsirado dar viena bendruomenė, kuri nori įsteigti dar vieną vaikų dienos centrą“, – ministerijos atstovėms pasakojo D. Pilypaitytė.
Nors skyriaus vedėja pasidžiaugė savivaldybės įgyvendinamu ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką modeliu, kad šiemet pavyko įdarbinti septynis žmones, kilo diskusija apie pašalpų gavėjus.
„Manau, kad pašalpų sistema yra pakankamai ydinga, savo parapijoje dirbdamas daugiau nei 30 metų matau, kad yra išauginta nenorinčių darbo, jo nesiekiančių žmonių karta. Manau, žmonės turėtų gauti darbą, o ne dešimtmečiais pašalpas, kurių prašo vis didesnių“, – kalbėjo susitikime dalyvavęs Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro vadovas, klebonas kan. Donatas Jasulaitis.
Kaip pasakojo Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė, jai teko organizuoti Darbo mugę naumiestiečiams, galintiems skinti obuolius viename Vilkaviškio kooperatyve, tačiau iš 16 dalyvavusių, įsidarbino vos keturi.
„Tikrai liūdna. Tikrai Užimtumo tarnyba nenori vykdyti socialinės politikos. Ypač karantino laikotarpiu buvo nelengva dirbti, kuomet su žmonėmis neturėjome gyvo kontakto. Su kai kuriais bedarbiais neįmanoma susisiekti, jie sąmoningai neatsiliepia, sąmoningai neina dirbti“, – pastebėjimus išsakė A. Stasiulienė.
Kalbėjęs dvasininkas įsitikinęs, kad užuot davus pašalpas geriausia žmogų įdarbinti, nors ir terminuotai. Jam pritarė ir ministrė, sakydama, jog geriausia socialinė parama yra darbas, siūlė savivaldybei pagalvoti ir parengti kokį pilotinį projektą dėl užimtumo. Pasak kalbėjusios Seimo narės Irenos Haase, nei ministerija, nei savivaldybė darbo vietų pašalpininkams neprikurs, reiktų labiau įjungti verslą bei kitus darbdavius.
Ir daugiau problemų
D. Pilypaitytė išsakė ministrei ir tokią problemą, kad, senstant visuomenei, socialinių paslaugų poreikiui didėjant, trūksta socialinės srities darbuotojų. Kaip tikino ministrė, nuo kitų metų planuojami Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kuomet socialines paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Ministerijos atstovėms išsakytos ir kitos problemos: didėjant minimaliam atlyginimui, kartu didėja ir socialinės globos paslaugų kainos, anot D. Pilypaitytės, žmonės nebenori vykti į globos namus, o jei lieka namuose, išauga krūvis Socialinių paslaugų centro darbuotojams.
Kalbėta ir dėl Krizių centro steigimo Šakiuose, savivaldybė kreipėsi dėl finansavimo į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Ketiname rudenio sesijoje taisyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kad ne auka ir vaikai turi išsikraustyti iš namų, bet smurtautojas turi būti patrauktas nuo aukos ir iškraustytas. O dėl lėšų skyrimo – tokios praktikos, kad iš Valstybės investicijų programos būtų finansuojami Krizių centrai, nėra buvę“, – kalbėjo ministrė, pridurdama, kad ateityje Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose nusimato ir Krizių centrų finansavimas.
Teirautasi ir dėl grupinio gyvenimo namų rajone, nerimaujama, kad, augant socialinių paslaugų kainoms, savivaldybė nesutilps į lėšas. Rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko Sauliaus Rakausko pastebėjimu, deja, verslininkams dažnai nėra jokios motyvacijos įdarbinti neįgalų asmenį, jo nuomone, ydinga praktika, jog subsidijuojamas neįgaliųjų įdarbinimas tik socialinėse įmonėse, o ne dirbant atviroje darbo rinkoje. Šakių vaikų globos namų atstovas kun. Juozas Mišeikis teiravosi dėl nelengvo perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomeninių namų, o Ilguvos socialinės globos namų direktoriaus Sigito Jankausko pastebėjimu, itin aukšti reikalavimai keliami socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris turi būti išklausęs ne trumpesnius nei 400 (anksčiau buvo 40) akademinių valandų įžanginius mokymus.
„Mes šiandien ir taip sunkiai surandam darbuotojus, o kada užkelsime tą kvalifikacijos kartelę aukštai, bus sudėtinga surasti darbuotoją“, – nuogąstavo direktorius.
Kalbant apie socialinėje srityje inicijuojamus pokyčius, M. Navickienė paminėjo svarbiausią šios vyriausybės tikslą – mažinti skurdą ir atskirtį.
„Šiandien skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis yra daugiau nei 30 proc., o vienišų pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis viršija 40 proc. Todėl skiriama ir vienišo asmens išmoka, jau nuo lapkričio mėnesio besikreipiantys senjorai ir žmonės su negalia turėtų gauti 28 eurų išmoką, o nuo kitų metų sausio 1d. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką gaus automatiškai, į „Sodrą“ kreiptis nereikės“, – teigė ministrė.
Kalbėdama apie rengiamą pensijų reformą ministrė užsiminė – keisis pensijų apskaičiavimo tvarka. Seimui pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. O didžiausią įtaką pensijų augimui pajus tie, kurie mokėjo daugiau įmokų.
„Aš keliu sau ir komandai tikslą įvykdyti Užimtumo reformą. Manau, šiandien ydinga yra tai, kad Užimtumo tarnyba pasidarė tarsi dar viena socialinė įstaiga: žmonės registruojasi Užimtumo tarnyboje dėl privalomojo sveikatos draudimo arba dėl papildomos socialinės išmokos, bet ne todėl, kad ieško darbo. Manau, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija yra sudaryti žmogui sąlygas gauti antrą šansą ir grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo M. Navickienė pridurdama, kad tikrai neketina pertvarkyti Užimtumo tarnybą vien dėl varnelės, o ieškos modelio, padėsiančio išgryninti Užimtumo tarnybos pagrindinę funkciją.
Ministrė pasidžiaugė globėjais, akcentavo, kad kitąmet žadama didinti globos išmokas ir kad tai bus paskata. Tikimasi, kad globėjų skaičius Lietuvoje augs.
M. Navickienė pasidžiaugė, jog rajono savivaldybė iš biudžeto socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų atlyginimams skiria daugiau lėšų nei šalies vidurkis.
Geriausia socialinė parama – darbas
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė rajono socialinę apžvalgą pradėjo nuo gražių dalykų. Ji paminėjo nuo 2016m. vykdomą iniciatyvą, kai savivaldybė skiria vienkartinę 200 eurų pašalpą kiekvienam rajone gimusiam vaikui, taip pat skiriama papildoma vienkartinė parama šeimynai – iki 118 bazinės socialinės išmokos dydžio (4 tūkst. 720 eurų).
„Džiaugiamės vaikų dienos centrais, kurių šiuo metu turime vienuolika. Atsirado dar viena bendruomenė, kuri nori įsteigti dar vieną vaikų dienos centrą“, – ministerijos atstovėms pasakojo D. Pilypaitytė.
Nors skyriaus vedėja pasidžiaugė savivaldybės įgyvendinamu ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką modeliu, kad šiemet pavyko įdarbinti septynis žmones, kilo diskusija apie pašalpų gavėjus.
„Manau, kad pašalpų sistema yra pakankamai ydinga, savo parapijoje dirbdamas daugiau nei 30 metų matau, kad yra išauginta nenorinčių darbo, jo nesiekiančių žmonių karta. Manau, žmonės turėtų gauti darbą, o ne dešimtmečiais pašalpas, kurių prašo vis didesnių“, – kalbėjo susitikime dalyvavęs Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro vadovas, klebonas kan. Donatas Jasulaitis.
Kaip pasakojo Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė, jai teko organizuoti Darbo mugę naumiestiečiams, galintiems skinti obuolius viename Vilkaviškio kooperatyve, tačiau iš 16 dalyvavusių, įsidarbino vos keturi.
„Tikrai liūdna. Tikrai Užimtumo tarnyba nenori vykdyti socialinės politikos. Ypač karantino laikotarpiu buvo nelengva dirbti, kuomet su žmonėmis neturėjome gyvo kontakto. Su kai kuriais bedarbiais neįmanoma susisiekti, jie sąmoningai neatsiliepia, sąmoningai neina dirbti“, – pastebėjimus išsakė A. Stasiulienė.
Kalbėjęs dvasininkas įsitikinęs, kad užuot davus pašalpas geriausia žmogų įdarbinti, nors ir terminuotai. Jam pritarė ir ministrė, sakydama, jog geriausia socialinė parama yra darbas, siūlė savivaldybei pagalvoti ir parengti kokį pilotinį projektą dėl užimtumo. Pasak kalbėjusios Seimo narės Irenos Haase, nei ministerija, nei savivaldybė darbo vietų pašalpininkams neprikurs, reiktų labiau įjungti verslą bei kitus darbdavius.
Ir daugiau problemų
D. Pilypaitytė išsakė ministrei ir tokią problemą, kad, senstant visuomenei, socialinių paslaugų poreikiui didėjant, trūksta socialinės srities darbuotojų. Kaip tikino ministrė, nuo kitų metų planuojami Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kuomet socialines paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Ministerijos atstovėms išsakytos ir kitos problemos: didėjant minimaliam atlyginimui, kartu didėja ir socialinės globos paslaugų kainos, anot D. Pilypaitytės, žmonės nebenori vykti į globos namus, o jei lieka namuose, išauga krūvis Socialinių paslaugų centro darbuotojams.
Kalbėta ir dėl Krizių centro steigimo Šakiuose, savivaldybė kreipėsi dėl finansavimo į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Ketiname rudenio sesijoje taisyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kad ne auka ir vaikai turi išsikraustyti iš namų, bet smurtautojas turi būti patrauktas nuo aukos ir iškraustytas. O dėl lėšų skyrimo – tokios praktikos, kad iš Valstybės investicijų programos būtų finansuojami Krizių centrai, nėra buvę“, – kalbėjo ministrė, pridurdama, kad ateityje Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose nusimato ir Krizių centrų finansavimas.
Teirautasi ir dėl grupinio gyvenimo namų rajone, nerimaujama, kad, augant socialinių paslaugų kainoms, savivaldybė nesutilps į lėšas. Rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko Sauliaus Rakausko pastebėjimu, deja, verslininkams dažnai nėra jokios motyvacijos įdarbinti neįgalų asmenį, jo nuomone, ydinga praktika, jog subsidijuojamas neįgaliųjų įdarbinimas tik socialinėse įmonėse, o ne dirbant atviroje darbo rinkoje. Šakių vaikų globos namų atstovas kun. Juozas Mišeikis teiravosi dėl nelengvo perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomeninių namų, o Ilguvos socialinės globos namų direktoriaus Sigito Jankausko pastebėjimu, itin aukšti reikalavimai keliami socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris turi būti išklausęs ne trumpesnius nei 400 (anksčiau buvo 40) akademinių valandų įžanginius mokymus.
„Mes šiandien ir taip sunkiai surandam darbuotojus, o kada užkelsime tą kvalifikacijos kartelę aukštai, bus sudėtinga surasti darbuotoją“, – nuogąstavo direktorius.
Virginijus iš Branduoliškių:
