Naminius gyvūnus globojančios organizacijos bei savanoriai skambina pavojaus varpais – beglobių keturkojų rajone apstu, tačiau gyvūnų globėjams niekas nepadeda spręsti šios problemos. Jie atviri – reikia keisti požiūrį iš esmės, kitaip bešeimininkių augintinių problema niekur nedings, o kasmet tik gilės.

Gal kam ir pasirodė, kad bešeimininkių kačių mieste sumažėjo, bet iš tiesų jos niekur nedingo – gyvūnus globojančios moterys kaip susitarusios sako, kad ši problema tik gilėja, ieškoma priemonių, kaip tai galėtų būti sprendžiama instituciniu lygiu, bet kol kas rajone prošvaisčių nematyti. Tokį faktą konstatuoja dvi jaunos rajono gyventojos – šakietė Gabrielė Jurkevičė ir šiuo metu Gelgaudiškyje gyvenanti Greta Drevininkaitytė. Jos pastaraisiais metais deda visas pastangas, kad beglobiai gyvūnai arba surastų naujus namus, arba patektų į prieglaudas, bet neliktų vargti ir daugintis gatvėse. Moterys socialiniame tinkle „Facebook“ yra įkūrusios grupę, kur nuolat skelbia apie rastus, dingusius ar dovanojamus šunis ir kates. Daugiausiai į naujus namus iškeliauja jaunikliai, daugiau dėmesio sulaukia šunys nei katės. Kol augintiniams surandami nauji namai, juos priglausti moterims padeda artimieji, maistu ir kitomis priemonėmis šelpia draugė Ugnė. Tačiau savanorės atviros – pastiprinimas joms reikalingas, tad ieško bendraminčių, nes augindamos mažus vaikus kartais pačios visur nesuspėja. Moterys bendradarbiauja ir su dviem gyvūnų prieglaudomis Kaune bei su labdaros organizacija „Lietuva gyvūnams“, tačiau jų misija – labiau dirbti su nelegaliomis gyvūnų daugyklomis. Jos dažnai už savo asmeninius pinigus priglaustus gyvūnus gydo, ženklina, sterilizuoja, ieško naujų šeimininkų, o jeigu jų neranda, išveža gyvūnus į prieglaudas. Savanorės sako, jog pora savanorių viso rajono bešeimininkių kačių ar šunų problemos neišspręs – reikia perorganizuoti institucijų veiklą, keisti požiūrį ir visiems dirbti išvien. Bešeimininkių kačių problema išsispręstų, jeigu šios būtų sterilizuojamos.

„Jau pernai kreipėmės į savivaldybę, kad sudarytų sąlygas padaryti rajone programą „Pagauk, sterilizuok, paleisk“ ir prisidėtų finansiškai prie šios programos įgyvendinimo. Tada specialios akcijos metu žmonės patys ar mums padedant galėtų atvežti tas bešeimininkes kates, jos būtų sterilizuotos ir gyventų toliau, tačiau nesidaugintų. Kalbėta ir su vietine veterinarijos klinika – ji sutiktų daryti nuolaidą sterilizavimo procedūrai, pagelbėtų su gyvūnų palaikymu po operacijos. Tą procedūrą galėtų, tarkim, kažkiek kompensuoti savivaldybė iš tų pinigų, kurie skirti dabar karantinavimo įmonei. Patys gyventojai negali skirti tiek pinigų bešeimininkių, priklydusių kačių sterilizavimui, nes ta procedūra kainuoja 50 eurų, tad tai būtų pagalba ir patiems žmonėms. Dauguma miestų taip sprendžia šią problemą, Klaipėdoje būtent taip išspręsta didžiulė bešeimininkių kačių problema. Netgi Jurbarkas jau turi šitą programą“, – sako G. Jurkevičė ir apgailestauja, kad savivaldybė kol kas nesureagavo į jų pasiūlymą spręsti šią problemą, nors jos siūlė ir konkrečią vietą šėryklai.

Abi moterys šiuo metu augina mažus vaikus, jų namuose sukiojasi taip pat ne po vieną keturkojį, o per dieną sulaukia ne vieno pranešimo apie išmestus, sodų bendrijose paleistus ar valkataujančius, kartais ir pasiklydusius augintinius. Didesnė bėda su katėmis – jos per metus atveda ne vieną vadą. Jų daug mieste, ypač miesto centre apie daugiabučius namus arba pasiesartyje. Maža to, savanorės pasakoja, kaip kai kurie tų daugiabučių gyventojai kartais kates tiesiog žudo.

„Man skambino iš statybų bendrovės darbininkai, kurie atlieka daugiabučio namo renovaciją, kad surinkčiau apie namą bėgiojančius mažus kačiukus. Tą rytą, kai atvykau, keturi jų jau buvo uždaužyti kibire su akmenimis – patys namo gyventojai taip padarė. Verkė netgi statybininkai nuo tokio vaizdo. Deja, bet už žiaurų elgesį su gyvūnais dar niekas nebuvo labai daug nubaustas – nei į kalėjimą pasodintas, nei dar kaip nors, dėl to jaučiasi nebaudžiami, daro su gyvūnais, ką nori“, – istoriją kaip iš siaubo filmo pasakoja savanorė G. Jurkevičė.

Moteris rodo nuotraukas su mažais kačiukais, kuriuos rado prie kito daugiabučio namo po laiptų grotelėmis – žmonės tiesiog ėjo per juos, trypė, niekam jie nebuvo įdomūs. G. Jurkevičė sako, jog daugiabučiuose žmonės yra pasiskirstę į dvi stovyklas – vieni šeria ir globoja gyvūnus, kiti su jais elgiasi žiauriai. Tiesa, dieną kačių nematyti, moteris pastebi, kad jos dažniausiai išlenda vakare, naktį, kada išeina medžioti. Ši problema išsispręstų bent iš dalies, jeigu mieste atsirastų legali šėrykla, kokių yra ir kituose miestuose.

Anot savanorių, problema aktuali ne tik miestuose, bet ir kaimo teritorijose. Moterys sako sulaukiančios daug kreipimųsi ir pagalbos prašymų, kai žmonės nežino, ką daryti. Į jas kreipiasi dėl to, jog šios turi gaudykles, gali padėti sugauti laukines kates, prašo jas „kur nors“ išsivežti. Deja, moterys pačios kartais neturi galimybės nei sureaguoti į pranešimus, nei vietos, kur dėti gyvūnus, tad joms labai praverstų savanoriai, bendraminčiai. Ateityje galvoja atidaryti sąskaitą, kur žmonės galėtų paaukoti gyvūnų priežiūrai, o ypač kačių sterilizacijai.

Savivaldybė yra sudariusi sutartį su Marijampolėje įsikūrusia karantinavimo tarnyba, VšĮ „Mindraja“, o ši atvyksta ir sugaudo beglobius gyvūnus tik pagal seniūnų iškvietimus. Deja, tai yra įstaiga, kuri juos vėliau užmigdo, jeigu neatsiranda jų šeimininkai arba nerandama kitų, nes toks tos įstaigos veikimo principas. Anot gyvūnų globėjų, problemos tai neišsprendžia – kiemuose vis tiek laksto kitos katės, dauginasi ir vėl jų skaičius didėja. Tiesa, visai sunaikinti kates miestuose moterys nerekomenduoja, nes Klaipėdą po to, kai buvo apnykusios katės, užpuolė pelės ir žiurkės.

Savanorės tikisi, kad nei rajono valdžia, nei gyventojai neliks abejingi jų veiklai, pasiūlytoms iniciatyvoms ir palaikys jas ne tik morališkai, bet ir realiai.

Savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis sako, jog išties iš gyvūnų globėjų yra gavęs kreipimąsi, kalbėjosi su moterimis apie bešeimininkių kačių problemą. Kol kas vedėjas pripažįsta, jog moterims į raštišką kreipimąsi nėra atsakęs, bet atsakymas, sako, tikrai bus.

„Šiandien mes neturime galimybės, o tiksliau, teisinio pagrindo skirti sterilizacijai Specialiosios gyvūnų apsaugos programos lėšas. Sutartis yra tiktai viena (su VšĮ „Mindraja“ – aut. past.) ir ji yra veikianti, o ši bendrija sterilizacijos paslaugų neteikia. Be to, nėra ir teisiškai įteisinta kaip funkcija (taip, kaip, pavyzdžiui, yra įteisinta kompensacija senjorams už gyvūnų ženklinimą). Nėra sutvarkyta teisinė bazė. Bet kokiu atveju rajono tarybos nariai sprendžia, kur ir kaip paskirstyti biudžeto pinigus, ir šis klausimas yra jų kompetencijoje – jis bus nagrinėjamas, kai bus svarstomas kitų metų rajono biudžetas“, – sakė A. Šlėderis.