Praėjusį rudenį ūkininkas Jaunius Stonkus pats ėmėsi remontuoti šalia jo laukų einantį kelią – pirko ir vežė skaldą, lygino duobes. Vyras sako kitos išeities nematantis: valdiška žvyrkelių tvarkymo politika stipriai buksuoja. Ši privati iniciatyva, kurios it šiaudo griebiasi ir kiti rajono ūkininkai, neliko nepastebėta vietos valdžios. Šįmet Šakiuose startuoja prisidėjimo programa, populiariai vadinama 50/50. Tikimasi, kad bendromis savivaldybės ir ūkininkų bei verslo lėšomis pavyks bent kiek aplopyti varganą rajono žvyrkelių tinklą. Programa sulaukė susidomėjimo – jau gautos septynios ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių paraiškos. 

Ūkininkas iš bėdos kapstėsi pats

Beveik dviejų tūkstančių hektarų dirbamos žemės plote ūkininkaujantis Jaunius Stonkus rajono kelius priverstas keiksnoti kone kasdien. Jie visiškai nepritaikyti intensyviai ūkinei veiklai, ypač vyraujant nepalankiems orams, kai pasiekti laukus tampa tikru iššūkiu. Tokia situacija susiklostė ir vėlyvą praėjusių metų rudenį, nuimant cukrinių runkelių derlių.

„Kaip tik pasitaikė atlydys – naktį šąla, dieną atleidžia, – labiausiai kelio dangą gadinančios sąlygos. Pats kelias Degutinė–Barzdai likęs nuo sovietinių laikų, kai juo tik „gaziukai“ lakstė. Intensyvaus technikos judėjimo jis neatlaiko. Mūsų daug mašinų dirbo, runkelius vežėme kelias dienas. Kai kiekviena pakrauta 23–25 tonomis, beveik iš karto iš po žvyro prasimušė smėlis, mašinos pradėjo kristi. Reikėjo imtis priemonių“, – pasakoja J. Stonkus.

Ūkininkas iš bėdos kapstėsi pats. Jam nuolat tenka gerinti nuosavuose laukuose esančių kelių būklę, tad ir šį kartą nebuvo sudėtinga iš karjerų atsivežti žvyro, pasirūpinti skalda.

Kreiptis pagalbos į seniūną ar kitus valdžios atstovus jis nematė reikalo, nes spręsti problemą reikėjo nedelsiant.

„Galiausiai rūpinomės ne tik dėl savęs. Negerai atrodytų, jei būtume išmalę ir palikę provėžas. Turime sugyventi su aplinkiniais – kokį kelią radome, tokį ir palikome. Kitaip negali būti“, – tikina J. Stonkus.

Vertindamas susisiekimą tarp savo žemės plotų, Jaunius ypač kritiškai atsiliepia apie žvyrkelius. Nutiesti dar sovietiniais metais, jie nematė kapitalinio remonto, greideriavimas, duobių užpylimas – tik kosmetiniai patvarkymai, padedantys tik trumpam. Asfalto būklė, jo teigimu, bent kiek geresnė.

„Negerai atrodytų, jei būtume išmalę ir palikę provėžas. Turime sugyventi su aplinkiniais – kokį kelią radome, tokį ir palikome. Kitaip negali būti“, – tikina ūkininkas Jaunius Stonkus, dar tą pačią dieną sutvarkęs jo sunkiasvorės technikos sugadintą kelią. D. Pavalkio nuotr.

Seniūnas liko nustebęs

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius nuolat prižiūri apie 80 km vietinių žvyrkelių. Be jų, per seniūnijos teritoriją eina ir dvi atkarpos valstybei priklausančių žvyrkelių, bet jas tvarko ne vietos valdžia, o valstybinių kelių priežiūros darbus atliekanti AB „Kelių priežiūra“. Šiuo metu seniūnas planuoja pavasarinius darbus – pirmąjį metų greideriavimą, kurį paprastai stengiamasi užbaigti iki Velykų.

„Neišskirčiau nei blogesnių, nei geresnių kelių. Kai ruduo drėgnas, o ūkininkams reikia išsivežti derlių iš laukų ar mėšlą iš gamybinių objektų, tai visi iki vieno žvyrkeliai pasidaro problemiški. Greideriavimui, žvyro atstatymui reikia nuolatinių resursų. Taryba yra patvirtinusi asignavimus, kuriuose šiems tikslams yra numatytos lėšos“, – aiškina S. Naumavičius.

Bet to nepakanka. Jis su dėkingumu kalba apie tuos ūkininkus, kurie nepalieka išdarkytų kelių. Tiesa, tokių nėra daug. Pernai išlaužytą žvyrkelį dolomitine skalda nedelsiant užtaisęs ūkininkas J. Stonkus seniūną maloniai nustebino – nereikėję nė prašyti, sugadintą žvyrkelį po atliktų darbų rado kaip buvusį. Iki tol tokių atvejų nėra pasitaikę. Tarp atsakingųjų – ir Griškabūdžio bendrovė, kasmet pasirūpinanti greideriavimu.

„Jei tik seniūnija rūpinsis, bus blogai. Turi visi žiūrėti“, – išeitį mato seniūnas.

Visos sąlygos, kad būtų blogai

Mūsų rajonas – šalies žvyrkelių rekordininkas. Esame tarp tų, kurie jų turi daugiausiai – iš viso 557 km savivaldybei priklausančių bei 183 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kuriuos prižiūri Šakių kelių tarnyba. Rajono teritorija driekiasi ir 237 km gruntinių kelių.

Maža to, mūsų gyvenvietės, net ir tankiai apgyvendintos, itin nutolusios nuo rajono centro, pasiekti jį įmanoma tik žvyrkeliais. Tai irgi Šakius išskiria iš kitų savivaldybių.

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis mini dar du išskirtinumus, kurie rajono keliams, deja, taip pat nepalankūs.

„Pas mus labai sunkios žemės. Po šios kaprizingos žiemos – čia šąla, čia lyja – drėgmė pakilo ir žvyrkeliai pasidarė katastrofiški. Vasario mėnesį, kai atitirpo, o dar ir palijo, kai kurios atkarpos buvo net apsemtos. Ne vienos seniūnijos žmonės skambino, skundėsi, kad mokykliniai autobusai nepravažiuoja. Neatsimenu, kad kada būtų buvę taip blogai“, – konstatuoja direktorius.

Be to, Šakiai garsėja stipriais ūkininkais. Jie dirba su galinga technika, ardančia, gadinančia kelius. Praėjusiais metais ypač daug bėdos pridaryta nuimant cukrinius runkelius. Dalis šių daržovių augintojų kvotų sulaukė spalio pabaigoje, lapkritį – drėgniausiu metu, kai keliai labiausiai pažeidžiami. Ūkininkai, bendrovės, sako direktorius, geranoriški, skuba taisyti, ką sugadinę, bet drėgnu metu nei greideriavimas, nei žvyro užpylimas nepadeda.

Žvelgdamas į rajono žemėlapį, V. Ižganaitis sako negalintis išskirti nė vienos seniūnijos. Žvyrkeliai visur problemiški, tik aplink Lekėčius dirvožemiai kiek smėlingesni, čia kelių būklė šiek tiek geresnė.

Laikas imti situaciją į savas rankas

„Savivaldybė nepajėgi padaryti taip, kaip padaro „Kelių priežiūra“. Respublikinės reikšmės kelių, priklausančių bendrovei „Via Lietuva“ (buvusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai – red. past.), pagrindas tvirtesnis, jie yra pakelti, ne tokie pažeidžiami. Mūsų žvyrkeliai tikrai silpnesni – tegalime juos paremontuoti pravažiuodami greideriu, papilti smėlio, žvyro. Geram keliui, kuris būtų tinkamas sunkiajam transportui, to tikrai nepakanka“, – pripažįsta V. Ižganaitis.

Vis tik rajono valdžia priversta ieškoti išeičių. Šįmet sugeneruota nauja idėja – bus bandoma lėšų kelių, tarp jų ir žvyrkelių, tvarkymui pritraukti iš privataus sektoriaus. Taryba dar metų pradžioje patvirtino „Kelių, gatvių ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto Šakių rajono savivaldybėje dalyvaujant ūkininkams ir juridiniams asmenims tvarką“, o paprasčiau – prisidėjimo programą 50/50.

Direktorius išdėsto naujovės esmę: bent pusę lėšų, reikalingų numatomo kelių infrastruktūros objekto sutvarkymui, skiria suinteresuoti ūkininkai ar verslininkai, likusią dalį dengia savivaldybė.

Jau numatyta biudžeto eilutė – 150 tūkst. eurų. Pašnekovas pripažįsta, kad suma kukli, tačiau iki metų pabaigos ji turėtų padidėti bent iki pusės milijono. Lėšų tikimasi gauti peržiūrint kitas „pinigines“ – pavyzdžiui, siaurinant šienavimo, rekonstrukcijos darbų apimtis, piginant viešuosius pirkimus. V. Ižganaitis pabrėžia, kad socialiai jautrios sritys – paramos, švietimo – peržiūrint biudžetą nebus liečiamos.

Septynios ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių paraiškos jau yra gautos, taryboje jos bus svarstomos artimiausiu metu.

„Daug svarstėme, daug galvojome, bet, matydami mūsų ūkininkų sąmoningumą, nutarėme imti situaciją į savo rankas. Aišku, neturint pinigų tas sudėtinga, bet nuo principinės nuostatos nesitraukiame – dabar prioritetas yra keliai. „Kelių direkcijos“ pateiktoje asfaltavimo programoje per ketverius metus Šakių rajone numatoma išasfaltuoti tik 16 kilometrų, tai visiškos ašaros“, – skėsteli rankomis direktorius.

Jis primena, kad savivaldybė kasmet skiria lėšų savivaldybės balanse esantiems keliams, kiekvienais metais suma didinama dešimt procentų. Šįmet biudžete tam numatyta 493 tūkst. eurų. Lėšos proporcingai padalijamos visoms keturiolikai seniūnijų. Dar 1,843 milijono eurų skirta iš valstybės biudžeto rajono kelių asfaltavimui, asfaltuotos dangos atnaujinimui.