Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas neabejoja, kad ribotų antkainių nustatymas nekompensuojamiems receptiniams vaistams didmeninio ir mažmeninio platinimo įmonėms padės apriboti nevaržomą kainų augimą, atpiginti vaistus gyventojams vidutiniškai 13-15, o kai kuriais atvejais - iki 24 procentų. Tai leistų žmonėms per metus sutaupyti 40-60 mln. litų.

Pasak ministro, paprasta ekonominė logika sako, kad sumažinus keliose grandyse antkainius, mažėja ir kaina pirkėjui.

Ministro teigimu, mažmeninės prekybos įmonės dėl to tikrai nenukentės, nes ne jos, o neribojami didmenininkai susižeria milžiniškus tiesiog nepadorius pelnus.

Lietuvoje iki 2002-ųjų buvo ribojami antkainiai. Kainų analizė liudija, kad nustojus juos reguliuoti kai kurių vaistų kaina padidėjo net 24 proc.

Maksimalūs didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiems receptiniams vaistams yra taikomi 14 Europos Sąjungos šalių, 6 šalys reguliuoja tik mažmeninį antkainį. Visai nereguliuoja nekompensuojamų vaistų antkainių tik 6 šalys, tarp jų ir Lietuva. Palyginus daugiausiai parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM), paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamų vaistų kainos Lietuvoje yra 40-45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas dėl receptinių nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimo. Šis projektas - viena iš ministerijos parengto Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plano dalių.

ELTA ir „Draugo“ inf.