Nuo 2008 metų Lekėčiuose veikiančiame keramikos centre, kuriam vadovauja profesionalus keramikas Egidijus Šimatonis, įgyvendinta dešimtys projektų. Vienas iš paskutiniųjų ir didžiausių - „Tradicinių amatų puoselėjimas Lekėčių keramikos centre“, užbaigtas tik praėjusių metų gruodį, sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

 

 

Iš Kauno kilęs profesionalus keramikas E. Šimatonis 1981metais baigė Vilniaus dailės akademiją ir nuo to laiko yra aktyvus  šalies ir tarptautinių parodų bei simpoziumų Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Korėjoje, Latvijoje, Rusijoje ir kt. dalyvis. 20 metų Dailės akademijoje studentams dėstęs porceliano paslaptis, šiandien jis mokytojauja Kauno dailės gimnazijoje, turi keletą technologijos pamokų Lekėčių mokykloje. Mat jau beveik 30 metų  kartu su žmona Ona Šimatoniene, taip pat keramike, taip pat dirbančia Lekėčių mokykloje ir vadovaujančia keramikos būreliui, gyvena gamtos apsuptuose Mikytuose.

„Mintis Lekėčiuose įkurti keramikos centrą kilo kartu su noru populiarinti dailę, keramiką, profesionalų meną, tai yra glaudžiai susiję su tradicinių amatų puoselėjimu“, - kalbėjo keramikas, meilę menui, matyt, paveldėjęs su genais – jo dėdė - žymus dailininkas skulptorius Bronius Vyšniauskas. Galbūt todėl, kai visi berniukai vaikystėje svajojo būti kosmonautais ir lakūnais, jo norai buvo gerokai žemiškesni. E. Šimatonis norėjo tapti menininku arba gamtininku, nes, kaip įvardijo viename iš savo rašinių, jam patiko dailė ir augino kaktusus.  

Į projekto „Tradicinių amatų puoselėjimas Lekėčių keramikos centre“ edukacines vienos dienos trukmės keramikos amato mokymo programas noriai įsitraukė Šakių „Žiburio“ ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijų, Gelgaudiškio pagrindinės, Šakių „Varpo“ ir Lekėčių mokyklų mokiniai, Lekėčių ir Lukšių bendruomenių atstovai – daugiau kaip du šimtai dalyvių. Pasak E. Šimatonio, iš vienos pusės masiškumas buvo per didelis ir nėjo labiau įsigilinti, iš kitos pusės – kuo didesnė sklaida, tuo smagiau. Džiugu, kad į šį projektą noriai įsitraukė ir rajono dailės mokytojai Algimantas Vorevičius, Jūratė Žalnorienė, Eglė Dragūnaitytė, Ona Šimatonienė, lukšietė keramikė Eglė Kurcikevičienė.

Aktyviai projekte dalyvavo ir didžiajai daliai veiklų, kurias parėmė Romualda Matusevičienė, vadovavo Audronė Cibulskienė. Projekto dalyviai susipažino su keramikos formavimo būdais, daugiausia liejimu, tačiau ilgiausiai dirbo prie puodelių dekoravimo. Jie susipažino, kaip molio dirbinį dažyti engobomis, kaip perkelti ant jo ornamentą ir išraižyti grafito technika. Pirmuoju degimu išdegti dekoruoti puodeliai buvo glazūruojami transparantinėmis glazūromis. Tokiu būdu kiekvienas projekto dalyvis galėjo pasidaryti po asmeninį puodelį. Praėjusių metų spalio  - lapkričio mėnesiais Zyplių dvare buvo organizuojamos projekto darbų parodos.

Šis projektas buvo naudingas ir tuo, kad ES paramos dėka Lekėčių keramikos centre buvo sukurta materialinė bazė: nupirktas projektorius ir ekranas, reikalingi mokymams ir amatų populiarinimui, įsigyta elektrinė krosnelė su programatoriumi keramikos degimui, svarstyklės glazūros sudedamųjų dalių ir engobų dozavimui bei molio minkytuvas.  Šios priemonės ir ateityje leis vykdyti edukacines, amatų populiarinimo veiklas, skatinant bendruomenės verslumą - bendras darbas ir kūrybinė aplinka turėtų pasitarnauti didesniam vietinių žmonių sutelkimui. Be to, visi natūralūs dalykai, į kuriuos įdėta rankų šiluma, patraukia savo ypatinga energetika.

Paklausus, kuo menininkas žada užsiimti artimiausioje ateityje, E. Šimatonis neslepia – intensyviai tapys, tačiau, matyt, ir į projektus nenumos ranka. „Pabaigus vieną ar kitą projektą, kaskart sau sakau, kad šis bus jau tikrai paskutinis, tačiau po to būna dar vienas ir dar vienas“, - atviravo keramikas. Ne veltui sakoma, kad mes planuojame, o Dievas juokiasi.