Nuotr. Lekėčių vaikų dienos centro vadovė Ingrida Kasparavičienė džiaugėsi, kad rajono savivaldybei skyrus apie 8 tūkst. eurų, pastatas gražėja akyse.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Tęsiasi rajono vadovų susitikimai su seniūnijų seniūnaičiais, rugsėjo 8d. lankytasi Lekėčiuose. Šio krašto gyventojai jau išreiškė savo valią – jie už Lekėčių seniūnijos savarankiškumą. Šią savaitę tokį pat norą išreiškė ir kriūkiečiai, pasigendantys aktyvesnės kultūrinės veiklos.

 

„Ar čia jūs pradėjot tą reformą, ar iš Vilniaus sugalvojo? Gyveno sau ramiai žmonės, dabar prasidėjo...“ – tokį klausimą pagyvenęs lekėtiškis uždavė atvykusiems valdžios atstovams – rajono merui Edgarui Pilypaičiui, jo patarėjai Violetai Simonavičienei ir administracijos direktoriui Dainiui Grincevičiui.

Lekėtiškiai jau prieš mėnesį išplėstiniame seniūnaičių sueigos susirinkime priėmė sprendimą ir kreipėsi į savivaldybės administraciją su reikalavimu, kad Lekėčių seniūnija taptų biudžetine įstaiga, nes pirmajame seniūnijų pertvarkos komisijos posėdyje buvo svarstyta Lekėčių seniūniją jungti su Kriūkų. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis teigė, kad seniūnija atitinka visus biudžetinei įstaigai taikomus reikalavimus, be to, Lekėčiuose nuolat didėja gyventojų skaičius, rugsėjo 1d. jų buvo 1 tūkst. 515. Seniūnas nuogąstavo, kad sujungus seniūnijas labiausiai nukentėtų gyventojai dėl teikiamų paslaugų kokybės, gyventojams būtų sunku pasiekti seniūnijos centrą.

„Mūsų miestelis buvo vienas gražiausių rajone, metai bėgo, žadėto vaikų darželio nebuvo, gyventojų pradėjo mažėti, mus kažkaip pamiršot, galiausiai norit padaryti Lekėčius ne seniūnijos centrą. Mums atrodo, kad čia po truputį vyksta genocidas, savivaldybė atsakinga už tai, ji turi prisiimti atsakomybę“, – pastebėjimą išsakė vienas lekėtiškis ir pridūrė, kad, Lekėčiams praradus seniūnijos centro statusą, net verslininkai nuo jų nusigręžtų.

Į pokalbį įsijungusi seniūnaitė Rasa Adomaitienė pacitavo pačių rajono politikų pažadus: „Mes esame skolingi Lekėčiams.“ Ji prašė, grąžinti tą skolą – pirmiausiai įrengti vaikų darželį bei suteikti seniūnijai savarankiškumą. Meras pažadėjo, kad darželis bus Lekėčiuose, jis įvardijo Lekėčius kaip perspektyvią gyvenvietę verslui vystyti.

Lekėtiškiai surado ir už ką rajono vadovams padėkoti – už skirtas lėšas vaikų dienos centro remontui. Pasak centro vadovės Ingridos Kasparavičienės, šiuo metu jau pakeisti pastato langai, įdėtos dvejos naujos durys, įrengtas tualetas ir praustuvai. Pasak seniūno, artimiausiu metu dar numatyta paremontuoti grindis, tvarkyti elektros instaliaciją, o kitais metais galvos apie pastato stogo ir sienų šiltinimą.

Lekėčiams rūpėjo ir kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai atkarpa iki Jančių, kurios būklė yra ypač prasta. Pasak lekėtiškių, šiame ruože įvyksta daug avarijų, juo važinėja vaikai į mokyklą. Anot lekėtiškių, rajono politikai tikriausiai vengia šiuo keliu apskritai į Lekėčius važiuoti. Pasak E. Pilypaičio, šis kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri žada ateityje kelią remontuoti. Lekėtiškiai juokavo, kad Seimo nariai žadėjo Lekėčiuose ir naujus kultūros namus pastatyti, bet, pasak pagyvenusių šio krašto žmonių, jie po rinkimų taip nė vieno Seimo nario Lekėčiuose ir nematė.

Šio kaimo vyresni gyventojai norėtų, kad Kauno gatvėje būtų įrengta autobusų stotelė, nes jiems reikia nuo miestelio centre esančio sustojimo eiti apie kilometrą. Kalbėjęs šio krašto gyventojas Antanas Rakauskas pasigedo Lekėčiuose ir čia anksčiau veikusios vaistinės, ir „taupkasės“.

Rugsėjo 12 d. kriūkiečiai, nors ir negausiai susirinkę į seniūnaičių sueigą, juokavo, kad Kriūkų seniūnija išskirtinė, mat čia yra keturios bažnyčios ir ketverios kapinės.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja, seniūnijų pertvarkos darbo grupės pirmininkė Ilona Šeflerienė pasidžiaugė, kad Kriūkų seniūnijoje bent gimstamumas stabilus, čia nuo 2013 m. kasmet gimsta po 18–20 vaikų. Seniūnijoje, rugpjūčio 1 d. duomenims, gyveno 1 tūkst. 800 gyventojų, nuo 2013 m. iki 2017m. gyventojų sumažėjo net 744. Socialiai remtinų šeimų 2013 m. buvo 85, 2016m. – 30. Bedarbių šioje seniūnijoje 2013 m. buvo 77, praeitais metais – 38.

Sueigoje dalyvavusi savivaldybės tarybos narė Raminta Jakelaitienė pageidavo, kad seniūnė pateiktų gyventojams ir tarybos nariams veiklos ataskaitą. Seniūnė Ona Rakaukienė dėl ligos sueigoje nedalyvavo.

„Kas laukia mūsų po kelerių metų, jei neatitiksime biudžetinei įstaigai keliamų reikalavimų, nes vyrauja tik mažėjimo tendencijos. Manau, kad neturėtume atmesti ir mišrios seniūnijos varianto“, – siūlė tarybos narė.

Ji dar išsakė pastebėjimus dėl seniūnijoje numatomų etatų, siūlė, pavyzdžiui, seniūnijai pirkti elektriko paslaugas ir praplėsti seniūnijos valytojos pareigybes.

Kritikuoti seniūnijos kultūros darbuotojai, kurių darbas netenkina daugelio kriūkiečių poreikių.

„Anksčiau seniūnija turėjo ir traktoriuką, ir net bulvių kasamąją – paslauga buvo arti žmogaus. O ką jūs dabar siūlote? Manau, kad iš „Vabalų kalnelio“ ir koplytstulpių mes nepragyvensime. Pratrūko senukui vandentiekis, atvažiuoja „Šakių vandenys“, kuriuos aš irštva vadinu, ir kiek nulupa nuo to žmogaus“, – pamąstymais dalijosi kriūkiečiai.