Nuotr. Prie grindinyje įtvirtintos dar vienos išskirtinės trinkelės įsiamžino skulptorius Kęstutis Dovydaitis ir (iš kairės) Silvija Barkutė bei Goda Endzelytė.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Artėjant Rugsėjo 1-ajai grindinyje prie Šakių rajono meno mokyklos atsirado dar vienas išskirtinis kūrinys – bronzinė žyma. Tikėtina, kad ateityje šių žymų prie mokyklos tik daugės ir taip save įprasmins Dailės skyrių baigę moksleiviai.
Mintis toliau plėtoti idėją prasidėjo nuo to, kai praėjusiais metais, minint Dailės skyriaus 25-metį, sukaktis buvo įprasminta į grindinį įtvirtinta bronzine žyma. Šiais metais nuspręsta idėją plėtoti ir taip grindinyje prie mokyklos rugpjūčio 27-ąją buvo įtvirtinta ir antroji skyrių baigusios laidos žyma.
„Vaikams meno mokykla lyg antrieji namai, todėl smagu, kad jie gali įsiamžinti, tik buvo sudėtinga užduotis, kas gi tai galėtų būti“, – išdavė pagrindiniu idėjos kuratoriumi save pristatantis skulptorius bei Meno mokyklos mokytojas Kęstutis Dovydaitis.
Ko gero, tiek be jo paskatinimo, tiek be jo idėjų ir tiesioginio darbo žymos grindinyje nebūtų, tačiau moksleiviai čia irgi vaidino svarbų vaidmenį. Būtent jie svarstė, kaip jų laida galėtų įsiamžinti, nors pripažįsta, kad užduotis ne iš lengvųjų. Be to, entuziazmas padirbėti vasarą nebuvo šimtaprocentinis, tad tiek pernai, tiek šįkart atsirado keletas absolventų, kurie ir atstovauja visai laidai.
Šiemet pagrindinė idėjų generatorė buvo Silvija Bartkutė, kuri sako nuolat tarusis su Goda Endzelyte. Buvo pabandyta atsižvelgti, kokiu laikotarpiu gyvename, kas svarbiausio tais metais vyko, tad žymoje įprasmintas atkurtos valstybės šimtmetis.
„Sugalvojome, kad forma galėtų būti medalis... Jame pavaizduoti Europos žemėlapio kontūrai, o Lietuvos kontūras iškeltas ir spindintis. Aplink užrašyti vardai ir parašyta, kad Lietuvos valstybės atkūrimui yra šimtas metų, o ne pačiai valstybei, nes daug klaidinančios informacijos apie tai“, – pasakojo S. Bartkutė.
Be Silvijos Bartkutės, Godos Endzelytės, taip pat įrašyti Arno Marčiulionio, Povilo Mikolaičio, Roberto Puišio bei Tomo Remezos vardai. Planuojama, kad toks mokyklą baigusios laidos įprasminimas taps tradicinis ir, pasak K. Dovydaičio, ši užduotis galimai bus įtraukta kaip pamokos dalis antrajame pusmetyje.
Skulptorius džiaugiasi ne tik mokyklos administracijos palaikymu, bet ir užsimezgusia draugyste su UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, kuri ir pagamino dar vieną trinkelę. Pati forma tokia pati, kokia buvo naudota mergaitės skulptūros pėdutėms, jų gamybą taip pat rėmė minėta įmonė. Be to, yra speciali technologija, kaip darbas išliejamas, tad menininkas džiaugiasi, kad yra geranoriškai meną remiančių ir prisidedančių žmonių.
Mindaugas iš Zapyškio:
