Rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius (kairėje) ir jo pavaduotojas Redas Juškaitis (centre) domėjosi, kokias sutartis su autoservisais yra sudarę mokyklų vadovai. (D. Pavalkio nuotr.)
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Praėjusį trečiadienį rajono ugdymo įstaigų direktorių pasitarime buvo paprašyta pristatyti sutartis su įmonėmis, kuriose taisomi mokykliniai geltonieji autobusai, skirti mokinių pavėžėjimui. Ir neatsitiktinai. Naujasis rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, patikrinęs vieno jų remonto sąskaitą, liko šokiruotas išpūstų kainų.
Praėjusį trečiadienį rajono ugdymo įstaigų direktorių pasitarime buvo paprašyta pristatyti sutartis su įmonėmis, kuriose taisomi mokykliniai geltonieji autobusai, skirti mokinių pavėžėjimui. Ir neatsitiktinai. Naujasis rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, patikrinęs vieno jų remonto sąskaitą, liko šokiruotas išpūstų kainų.
Sąskaitose rado visko
R. Juškaičio manymu, negalima kaltinti vien mokyklos direktorių, nes galbūt jie ne viską supranta, tačiau, pradėjus kalbėtis apie „keistai atrodančias kainas“, jis išsiaiškino, kad gretimame autoservise tų pačių detalių kainos yra dvigubai pigesnės nei autobusą remontavusiame.
„Kyla klausimas, kodėl tik po mano pasakymo mokyklos direktoriui kilo mintis tuo pasidomėti?“ – klausė administracijos direktoriaus pavaduotojas. Po šio atvejo peržiūrėjęs visas geltonųjų autobusų remonto sąskaitas, jis neslėpė, jog „rado visko“.
Neterminuotos sutartys – niekinės
Jis priminė, kad mokyklos vadovas, pasirašydamas po sąskaita, yra už ją atsakingas, todėl turėtų žiūrėti, už ką pasirašo. R. Juškaitis pasakojo, kad pasidomėjus, kodėl autobuso remontui buvo pasirinktas būtent tas autoservisas, sulaukė atsakymo, kad su juo buvo pasirašyta sutartis (šiuo atveju 2011 m. buvo pasirašyta neterminuota sutartis). Tačiau kai kurių mokyklų vadovai elgiasi kitaip – pasiskambina į keletą autoservisų ir, susiderinę kainas, autobusą varo ten, kur pigiau, visai nežiūrėdami, su kuo pasirašyta sutartis.
„Neterminuotų sutarčių iš viso negali būti. Sutartys turi būti pasirašomos ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui“, – paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas, informavęs, kad tarp naujai pateiktų sutarčių ir vėl mato neterminuotų, tad „tokiu atveju direktorius pasirašo po niekine sutartimi“.
Kainomis turi pasidomėti
R. Juškaitis perspėjo, kad „yra tokių įmonių, kurios nesąžiningai išpučia remonto kainą – prirašo darbo valandas, priskaičiuoja detalių, kurios nebūna pakeistos, kainas“, todėl vadovai tuo turėtų pasidomėti. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis teigė girdėjęs ir tokių kalbų, kad yra autoservisų, į kuriuos atvarius geltonąjį autobusiuką girdėti šūksniai: „Va, dabar tai uždirbsim!“ Jo teigimu, ne paslaptis, kad kai kur panašūs dalykai vyksta, kai remontuoti mašinos atvyksta moteriškė – „priburia arabų“ ir pasako, kiek daug detalių reikia pakeisti. Tik ar jas pakeičia?
Dažnai prakiūra radiatoriai
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius stebėjosi, kodėl nuo naujų metų mokyklinio autobuso radiatorius buvo taisytas net penkis kartus ir klausė, ar ir kiti vadovai turi tokių problemų. Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius Robertas Sakas prisipažino, kad jų įstaigos geltonojo autobuso radiatorius taip pat prakiuro ir ne vieną, o daugybę kartų. Jis klausė, ar negalima mokyklinių autobusų remonto centralizuoti. D. Grincevičiaus manymu, to padaryti neišeis, todėl prašė mokyklų vadovų lyginti detalių ir darbų kainas ir pasižiūrėti, kas išrašoma sąskaitose.
Daug problemų su „Ivecais“
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius neslėpė, kad pats savo akimis matė, kad kai jų mokyklos autobusui „išėjo guolis“, autoservise buvo nustatyta, jog „pagal techninius reikalavimus, pagal pasą turi būti vienas numeris, o įdėtas visai kitoks, tai net neatitinka standartų“.
„Kaip jie surinkti, siaubas. Mes turim du „Iveco“ autobusus. Vienas yra naujas, o kitas... Nežinau, ką daryt. Jei būtų įmanoma, tai geriau tų „Ivecų“ atsisakyt“, – kalbėjo R. Eikevičius.
Pasak administracijos direktoriaus, kalba ne apie tai, kaip surinkti autobusai, o apie išpūstas jų remonto kainas ir klausė – „kodėl savo automobilius mokyklų vadovai varo tvarkyti ten, kur pigiau, o autobusiukus ten, kur palankiau?“ Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius atsakė, kad savo mašinos remonto jis gali palaukt ir keletą dienų, bet autobusiukui reikia skubaus remonto, nes vaikus reikia vežti ne rytoj ar po keleto dienų, o šiandien.
Prašymus priims tik su sąmatomis
Pasitarime taip pat trumpai buvo aptarta ir pinigų remontui ar įrangai įsigyti prašymų tvarka. D. Grincevičius atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju kreipdamiesi į rajono savivaldybės tarybą mokyklų direktoriai turi atlikti apklausas ir su prašymu pateikti gautus komercinius pasiūlymus. Kai pateikiama tik prašoma suma be jokių sąmatų, „kyla visokių įtarimų“. Be to, jis pasiūlė pirmiau patarimo kreiptis į specialistus ar į jį, nes kai kuriais klausimais gali pasidomėti pats, „negu rašyti niekinius prašymus“. Tarkim, dėl šildymo katilų pirkimo D. Grincevičius patarė pasitarti su Šakių šilumos tinklų direktoriumi, „kuris apie katilus nusimano viską“, o tada jau kreiptis į įmones dėl pasiūlymų ir kartu su jais pateikti prašymą pinigų skyrimui.
Virginijus iš Branduoliškių:
