Šakių „Žiburio“ gimnazijos valgykloje šių mokslo metų naujovė – mokyklos bendruomenė pati renkasi, kokias daržoves ir kiek jų suvalgys. D. Pavalkio nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus ruošti rekomendacijas, kaip būtų galima mokykloms tobulinti vaikų maitinimą, švediško stalo principas buvo įvestas tik pilotinėse, o vėliau prie jų prisijungė ir kitos šalies švietimo įstaigos. Mūsų rajone pirmoji švediško stalo privalumus išbando Šakių „Žiburio“ gimnazija.
Patys pasirenka daržoves
Švediškas stalas – tai maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Taip siekiama padidinti daržovių ir vaisių vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.
Kaip informavo Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, šiais mokslo metais valgykloje švediško stalo principu kol kas pradėtos siūlyti tik daržovės, t.y. garnyras, kurio nereikia palaikyti šilto. Patiekti tokiu principu antrųjų patiekalų įstaiga kol kas neturi galimybių. Pasak direktorės, valgykloje reikėtų daryti dideles pertvarkas, įsigyti marmitus, o tai labai brangiai kainuotų.
„Kiekvienas, perkantis mėsą, sumoka ir už garnyrą, tik vienas įsideda jo mažiau, o kitas – daugiau, vienas įsideda agurką, o kitas – kopūstų. Pagal skonį“, – pasakojo J. Mozūraitienė, teigdama, kad išbandyti švediško stalo principą gimnazijoje paskatino labai didelis jo propagavimas visoje respublikoje, be to, švediško stalo principu maitinti mokinius skatina ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Direktorės teigimu, dar neaišku, ar naujovė prigis jų mokykloje, tačiau bendruomenė kol kas tuo patenkinta, o ir virėjos nesiskundžia. Be to, ji pastebėjo, kad vaikai daržovėmis nesimėto, atliekų lieka kur kas mažiau, be to, kai nereikia įdėti daržovių, ir eilė juda greičiau.
Iš dalies jau veikia
Apie švediško stalo principą kalbėjomės ir su Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktore Nijole Šapoliene. Pasak jos, galima sakyti, kad jų mokykloje šis principas iš dalies veikia, nes mokiniai gali pasiprašyti, kad virėjos įdėtų tai, ko jie nori: karštą patiekalą galima rinktis iš keleto pasiūlytų. Prie mėsos taip pat visada yra pasirinkimas – bulvės arba kruopos. Tad, N. Šapolienės teigimu, kol kas daugiau ir nesinori eksperimentuoti.
Ketinama įvesti nemokamą maitinimą
Nuo kitų metų sausio Lukšių Vinco Grybo gimnazija ir Gelgaudiškio pagrindinė mokykla dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomame pilotiniame projekte ir kartu su kitomis 249 mokyklomis iš 48 savivaldybių pirmieji išbandys nemokamą maitinimą, kuris švediško stalo principu turės būti teikiamas mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Nuo kitų metų rugsėjo nemokamus pietus ketinama tiekti ne tik priešmokyklinukams, bet ir pirmokams visoje Lietuvoje. Savivaldybės ir mokyklos turės pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams.
Nepasiruošusios pokyčiams
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius patvirtino, kad švediško stalo principu organizuojamas maitinimas yra naudingas, bet tam reikia papildomų indų, specialios pašildančios maistą įrangos, kardinalių maitinimo organizavimo pokyčių. Tad, jo manymu, šiandien ne visos mokyklos tam pasiruošusios, o jų gimnazijoje su esamu valgyklos darbuotojų skaičiumi to galbūt ir nepavyktų padaryti.
R. Eikevičiaus teigimu, įvedant maitinimą švediško stalo principu reikėtų atsižvelgti į daugelį dalykų: į mokinių valgymo kultūrą, į tai, kad priešmokyklinukams ir pirmokams būtų sunku patiems įsidėti ir nusinešti maistą su padėklu taip, kad šis neišsilaistytų. Praktiškai jiems reikėtų stalą padengti ir maistą patiekti porcijomis, o darbo rankų valgykloje, kadangi teko susimažinti etatus, šiuo metu trūksta.
Kaip informavo Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, šiais mokslo metais valgykloje švediško stalo principu kol kas pradėtos siūlyti tik daržovės, t.y. garnyras, kurio nereikia palaikyti šilto. Patiekti tokiu principu antrųjų patiekalų įstaiga kol kas neturi galimybių. Pasak direktorės, valgykloje reikėtų daryti dideles pertvarkas, įsigyti marmitus, o tai labai brangiai kainuotų.
„Kiekvienas, perkantis mėsą, sumoka ir už garnyrą, tik vienas įsideda jo mažiau, o kitas – daugiau, vienas įsideda agurką, o kitas – kopūstų. Pagal skonį“, – pasakojo J. Mozūraitienė, teigdama, kad išbandyti švediško stalo principą gimnazijoje paskatino labai didelis jo propagavimas visoje respublikoje, be to, švediško stalo principu maitinti mokinius skatina ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Direktorės teigimu, dar neaišku, ar naujovė prigis jų mokykloje, tačiau bendruomenė kol kas tuo patenkinta, o ir virėjos nesiskundžia. Be to, ji pastebėjo, kad vaikai daržovėmis nesimėto, atliekų lieka kur kas mažiau, be to, kai nereikia įdėti daržovių, ir eilė juda greičiau.
Iš dalies jau veikia
Apie švediško stalo principą kalbėjomės ir su Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktore Nijole Šapoliene. Pasak jos, galima sakyti, kad jų mokykloje šis principas iš dalies veikia, nes mokiniai gali pasiprašyti, kad virėjos įdėtų tai, ko jie nori: karštą patiekalą galima rinktis iš keleto pasiūlytų. Prie mėsos taip pat visada yra pasirinkimas – bulvės arba kruopos. Tad, N. Šapolienės teigimu, kol kas daugiau ir nesinori eksperimentuoti.
Ketinama įvesti nemokamą maitinimą
Nuo kitų metų sausio Lukšių Vinco Grybo gimnazija ir Gelgaudiškio pagrindinė mokykla dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomame pilotiniame projekte ir kartu su kitomis 249 mokyklomis iš 48 savivaldybių pirmieji išbandys nemokamą maitinimą, kuris švediško stalo principu turės būti teikiamas mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Nuo kitų metų rugsėjo nemokamus pietus ketinama tiekti ne tik priešmokyklinukams, bet ir pirmokams visoje Lietuvoje. Savivaldybės ir mokyklos turės pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams.
Nepasiruošusios pokyčiams
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius patvirtino, kad švediško stalo principu organizuojamas maitinimas yra naudingas, bet tam reikia papildomų indų, specialios pašildančios maistą įrangos, kardinalių maitinimo organizavimo pokyčių. Tad, jo manymu, šiandien ne visos mokyklos tam pasiruošusios, o jų gimnazijoje su esamu valgyklos darbuotojų skaičiumi to galbūt ir nepavyktų padaryti.
R. Eikevičiaus teigimu, įvedant maitinimą švediško stalo principu reikėtų atsižvelgti į daugelį dalykų: į mokinių valgymo kultūrą, į tai, kad priešmokyklinukams ir pirmokams būtų sunku patiems įsidėti ir nusinešti maistą su padėklu taip, kad šis neišsilaistytų. Praktiškai jiems reikėtų stalą padengti ir maistą patiekti porcijomis, o darbo rankų valgykloje, kadangi teko susimažinti etatus, šiuo metu trūksta.
Diana iš Panovių:
