Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusį ketvirtadienį Nacionalinėje švietimo agentūroje vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojama viešoji konsultacija „Mokinių pasiekimų gerinimas savivaldybėje švelninant nepalankius aplinkos veiksnius“. Joje buvo aptartos savivaldybių galimybės gerinti mokinių mokymosi  pasiekimus ir kartu ieškoma sprendimų, kurie padėtų siekti mokinių mokymosi pažangos.

Kaip informavo renginyje dalyvavęs rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, mūsų rajonas yra tarp 14 savivaldybių, kuriose vadinamas socialinis-ekonominis kontekstas (SEK) yra labai nepalankus (drastiškai mažėjantis gyventojų ir mokinių skaičius, senstantis mokytojų amžius ir kt.), tačiau mokinių rezultatai visai neblogi. Šiai grupei priklauso ir mūsų kaimynės – Jurbarko bei Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Renginio metu buvo pristatyti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA 2018), kuriame dalyvavo 79 pasaulio šalys, tarp kurių ir Lietuva, rezultatai. Šis kas trejus metus atliekamas tyrimas padeda įvertinti penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį. Pasak D. Jakavičiaus, rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių pasiekimai yra tik vienu tašku žemiau vidurkio ir patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų mokinių.

„Buvo labai gerai pasakyta: mes žaidžiam vidutinio lygio švietimą“, – teigė D. Jakavičius, pridurdamas, kad tyrimas parodė, jog švietimui yra skiriamas per mažas Valstybės dėmesys.

Pasak vicemero, mūsų savivaldybė labiausiai krito gamtamoksliniame teste. Kaip pavyzdys – chemijos mokytojas, vienoje rankoje laikantis vieną kolbą, o kitoje – kitą ir aiškinantis, kad dabar vieno indo turinį supils į kitą ir įvyks reakcija. Iš tiesų mokytojo rankos tuščios. Jose nėra jokių kolbų su cheminėmis medžiagomis.

„Taip pamokos vyksta daugelyje mokyklų, nes visuomenės higienos specialistai reikalauja, kad su cheminėmis medžiagomis būtų dirbama itin atsargiai. Daugelis švietimo įstaigų vadovų suranda pinigų įrengti vadinamąsias traukos spintas, bet chemikalų kvapas kabinetuose vis tiek jaučiasi. Tam reikalingos laboratorijos, kur vaikai dėvėtų specialius apsauginius rūbus. Todėl dalis mokyklų cheminių tyrimų pamokų metu tiesiog atsisakė“, – paaiškino D. Jakavičius, įsitikinęs, kad Valstybės prioritetas turėtų būti investuoti į tokias laboratorijas, neišskiriant nė vienos savivaldybės.

Panaši situacija ir su mokyklų kompiuterizavimu. Pavyzdžiui, estai, kurie, kaip suomiai ir lenkai, pagal tyrimo rezultatus yra tarp geriausių, kiekvienais metais skiria nuo 11 iki 20 mln. eurų kompiuteriams, kurie statomi kiekvienoje klasėje ant kiekvieno suolo. Tiesa, mokinių skaičius ten tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Pasak vicemero, jam niekas negalėjo pasakyti, kiek lėšų mokyklų kompiuterizavimui skiriama Lietuvoje.

Kitas aspektas, kuris buvo pastebėtas tyrime, – ankstyvajame pagrindiniame ugdyme iki 8 klasės berniukų rezultatai yra prastesni nei mergaičių, tačiau gimnazijos klasėse jie pasiveja mergaites ir iš dalies jas aplenkia.

„Klaustukas, kaip šitą problemą išspręsti, nes susidariusi spraga moksle kai kuriems berniukams yra neįveikiama“, – įsitikinęs D. Jakavičius.

Siekiant sulyginti skirtumus tarp miesto ir kaimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja visų vaikų klasėje lygybę, neišskiriant nė vieno kurio nors socialinio-ekonominio lygmens. Pašnekovo teigimu, mokykloje mokytojas turi nuimti visus skirtumus ir „padėti tam, kuriam ne tik kad tėvai nepadeda, bet dar ir aplinka gniuždo“, todėl „negali būti sukurta kažkokių išskirtinių tėvų vaikų klasė, kuri gauna ir visas kitas privilegijas“. Tyrimai parodė, kad mažiausi gebėjimai nustatyti tų vaikų, kurie negauna paramos šeimoje ir neaišku, kokioje aplinkoje sugrįžę iš mokyklos praleidžia likusią dienos dalį, todėl ir stengiamasi juos kuo anksčiau įtraukti į ugdymo procesą (jiems privalomas ikimokyklinės grupės lankymas). Beje, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje vaikai pradedami mokyti nuo ketverių metų amžiaus. Remiantis šia patirtimi ir pas mus ankstinamas mokyklinis vaikų amžius.

Kaip parodė tyrimas, daugelyje šalių dažnas reiškinys – vėlavimas į pamokas ir pamokų praleidinėjimas, neigiamai atsiliepiantis vaikų ugdymo rezultatams. Ne išimtis ir Lietuva, kuriai buvo rekomenduota tam sukurti tikslingas priemones. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per semestrą praleidęs 100 pamokų mokinys privalo laikyti jo žinių lygį nustatantį testą ir papildomai padirbėti, jei nepasiekia nustatytų ugdymo rezultatų. D. Jakavičius informavo, kad visų mūsų rajono mokyklų mokytojai yra deklaravę, jog turi bent po vieną konsultacinę pamoką per savaitę ir kiekvienas, kuriam reikia pagalbos, gali tuo pasinaudoti.