Panovių mokyklėlėje viešėję Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai teigė, jog vienoje klasėje neturėtų būti ugdomi moksleiviai nuo pirmoko iki ketvirtoko, kvietė kalbėtis apie pribrendusius sprendimus. D. Pavalkio nuotr.
„Tai, ką mes matome, situacija nėra gera. Pirmokai ir ketvirtokai negali būti vienoje klasėje“, – į susirinkusius bendruomenės narius kreipėsi vicemeras bei Mokyklų tinko pertvarkos komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
Jis priminė, kad vienoje klasėje mokosi vienas pirmokas, du antrokai, du trečiokai ir vienas ketvirtokas. Taip pat yra du priešmokyklinukai ir šeši ikimokyklinukai, tačiau darželinukų galima pertvarka ar, paprasčiau kalbant, mokyklos uždarymas nepaliestų, priešingai – vicemeras ne pirmą kartą skatina, kad tokiose mokyklose būtų ne pusės, o visos dienos darželio grupė. Viena iš darbuotojų replikavo, kad „apsidžiaugėme šiuo pasiūlymu“, tačiau nors jis buvo pateiktas gerokai anksčiau, jokie žingsniai šiuo klausimu nepadaryti.
D. Jakavičius čia kaip pavyzdį nurodo Paluobius, kur net nesant mokyklos yra tokia grupė, šiuo keliu nuėjo ir Kiduliai. Tačiau iniciatyva, pažymi vicemeras, turi būti iš pačios bendruomenės.
„Darželis veikia iki pietų, bet jis galėtų veikti visą dieną“, – siūlė D. Jakavičius.
Jis toliau vardijo, kad štai anglų kalbos mokytoja iš Kudirkos Naumiesčio gimnazijos į Panovius atvažiuoja dirbti su vienu antroku, dviem trečiokais ir vienu ketvirtoku.
„Nežinau, kaip čia tas procesas vyksta“, – svarstė vicemeras ir skaičiavo, kad, sėdint keturių klasių moksleiviams vienoje pamokoje, vaikas gauna tik apie 10 minučių pamokos. Apie kokią konkurenciją, svarstė vicemeras, galima kalbėti, kai klasėje vienas pirmokas. Jis susirinkusius tėvus ragino galvoti apie vaikus, kurie perėję į didesnę mokyklą patiria kultūrinį šoką.
Be to, ne kartą vicemero buvo akcentuota ir tai, kad pagal rekomendacijas mažiausiame komplekte galėtų mokytis aštuoni vaikai, o Panoviuose per keturias klases yra šeši, tad jau ir šiais metais savivaldybės taryba išimties tvarka leido komplektuoti tokią klasę (beje, išimties tvarka jos komplektuotos ne tik Panoviuose – red. past.), tenka kompensuoti dalį išlaikymo lėšų, tačiau ateities tokiame ugdymo procese politikai nemato.
Štai Antanas Burkšaitis argumentavo, jog reikia suprasti, kad ir Valstybė nepajėgi išlaikyti visų kaimo mokyklėlių su keliais vaikais jose, tačiau mūru už mokyklą stojusi ilgametė jos direktorė Grina Šnirpūnienė prašė svečių konkrečiai įvardyti, tai kokie gi tie finansiniai mokyklos išlaikymo kaštai. Kudirkos Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas bei komiteto pirmininkas Bernardinas Petras Vainius sutiko, kad išties „ekonominiu požiūriu išlaikymo išlaidos mažos“. Tačiau jis kvietė galvoti ne tik apie pastatą, o ir apie ugdymo procesą, sakė, jog pats būdamas panoviškis irgi norėtų, jog šis žiburėlis degtų ilgiau, bet kai nėra reikiamo vaikų skaičiaus, tai sunkiai įsivaizduojama.
G. Šnirpūnienė tikino, kad klasių jungimas yra ne tik mūsų rajone, o abejojančius ugdymo kokybe ji kvietė atvažiuoti ir gyvai pažiūrėti, kaip vyksta pamokos tokioje klasėje. Vaikus mokanti Lijana Aštrauskaitė pripažino, kad taip dirbti nėra lengva, tačiau kadangi vaikų nedaug, laiką pavyksta diferencijuoti, vyresnieji anksčiau išmoksta dirbti savarankiškai, būna, kad vyresnieji pasikartoja, ką jau mokėsi ankstesniais metais, yra galimybė prieiti prie kiekvieno vaiko individualiai.
Nors tarybos nariai vieną po kiti kėlė klausimus apie ugdymo kokybę ir požiūrį į vaiką, tėvai sakė, jog ugdymo kokybe yra patenkinti.
„Daug ko išmoko, geras ugdymas, labai tvarkingai vaikai prižiūrėti“, – kalbėjo mokyklą lankančio ir lankiusio vaiko tėtis.
Kita mama argumentavo, kad ypač patogu, kai vaiką autobusiukas paima iš kiemo, o po pamokų atgal ir parveža. Jeigu tektų mokytis Kudirkos Naumiestyje, vaikui tektų keltis šeštą valandą ryto, namo grįžtų daug vėliau, pavargtų.
„Sąlygos čia geros“, – aidėjo tėvų argumentai, o D. Jakavičius teigė, kad kaip vaikai dabar atvežami į Panovius, taip autobusiuko galėtų būti vežami į Kudirkos Naumiestį.
„Pačių vaikų gaila, jie labai pavargs“, – tikino tėvai, norintys ir toliau savo vaikus leisti į Panovių skyrių, nesvarbu, kad ir jungtinę klasę.
Net išsprendus pavėžėjimo klausimą gal tik vienas ar du tėvai savo atžalas leistų į Kudirkos Naumiestį, kiti galbūt svarstytų apie Sintautus, viena mama kalbėjo, kad vyresnieji jau lanko „Varpą“, tad ir mažuosius šeimos mokyklinukus ji irgi būtų linkusi leisti į tą pačią mokyklą.
Bendruomenė sunerimusi ne tik dėl mokyklos. Štai G. Šnirpūnienė kalbėjo, kad jeigu bus uždaryta mokykla, tikėtina, neliks ir tame pačiame name įsikūrusio medicinos punkto.
„Tada nieko nebelieka tam kaime – mokyklos nėra, punkto nėra, tai belieka plaukti Šešupe į kitą pusę“, – svarstė G. Šnirpūnienė.
Atvykę komiteto nariai aiškino, kad kol kas sprendimai nepriimti, šio susitikimo tikslas pasikalbėti apie perspektyvas, prie klausimo dar žadėta sugrįžti, tik nedidėjant vaikų skaičiui, deja, tos perspektyvos gana miglotos.