Lapkričio 19 dieną Seimo rūmuose vyko visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos Žmogaus teisių komiteto  inicijuota konferencija „Saugios ir palaikančios mokyklos kūrimas“. Konferencijoje dalyvavo 12 šalies mokyklų atstovai. Buvo pristatytas pilotinis projektas „Saugi mokykla“, kuriame dalyvavo ir Sintautų pagrindinė mokykla.

Nuotr. Praėjusį penktadienį Seime buvo aptarti tarptautinio projekto „Saugi mokykla“ rezultatai. Seime viešėjo ir šio projekto dalyviai – Sintautų pagrindinės mokyklos atstovai.

Praėjusį pirmadienį dėl „Saugios mokyklos“ projekto reikalingumo, tęstinumo šalies mokyklose pasisakė ne tik projekto iniciatoriai bei pilotiniame projekte dalyvaujančių mokyklų pedagogai ir mokiniai, bet ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidas Bacys, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Gerąja patirtimi konferencijoje dalijosi Švedijos mokyklos „Diamanten“ vadovas S. Andersson, Save the Children Sweden konsultantė Vivi Havia iš Švedijos.

 
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 70 proc. Lietuvos vaikų mokyklose patiria emocinį, žodinį arba fizinį smurtą ir patyčias. Seime kalbėjusio psichologo Evaldo Karmazos teigimu, blogiausia, kad visuomenėje toks vaikų elgesys yra laikomas norma, o nenormaliu laikomas tas, kuris bendrauja gražiai.

Kaip žinia, tarptautinio projekto „Saugi mokykla“ dalyvė buvo ir Sintautų pagrindinė mokykla. Šioje mokykloje projektą koordinavo mokyklos socialinė pedagogė Jūratė Arštikaitienė. Pasak jos, galima problemos nematyti ir pasitenkinti epizodiniais renginiais, pokalbiais apie smurtą. Projektas buvo pristatytas mokyklos bendruomenei. Tyrimo pristatymo metu buvo aiškinamasi, kokios silpniausios ir stipriausios pusės dėl patyčių vyrauja mokykloje. Buvo siūlomi būdai, kaip spręsti esamas problemas. Atsižvelgiant į tai, mokykloje buvo sudarytas veiksmų planas ir jis įgyvendinamas. Pasak J. Arštikaitienės, šiemet vėl bus atliekama apklausa ir tada paaiškės, kas pasikeitė.

Pasak Sintautų pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės J. Arštikaitienės, turime spręsti visas problemas, su kuriomis susiduriame mokykloje, turime nuolat dirbti, pasitikrindami, ar teisingu keliu einame. Reikia nuolat kelti kvalifikaciją ir nebijoti pasitarti su kitais, kurie galbūt jau rado veiksmingą metodą tokiai problemai išspręsti.

Esama situacija Lietuvoje rodo, kad vaikų ir jaunimo sveikatai, saugumui turi būti skiriamas didžiausias šalies socialinės, ekonominės, politinės ir švietimo aplinkos dėmesys, intensyvi pagalba. Jeigu patyčių prevencija bus taikoma tik mokykloje, tai gero rezultato negalime tikėtis. Vaikų patyčios išplitusios ir už mokyklos ribų, namuose, per šiuolaikinio ryšio priemones, televiziją, todėl būtinas kompleksinis šios problemos sprendimas.

Projekto įgyvendinimo metu mokyklos bendradarbiavo regionais. Dalijosi patirtimi, tarėsi, kaip būtų galima išspręsti vieną ar kitą problemą. Taip pat vyko mokymai, kuriuos vedė psichologas Evaldas Karmaza.