Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius žmones. Gyventojai mano, kad jeigu įsirengė naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, tai pavojus apsinuodyti smalkėmis negresia. Deja, anglies monoksidu apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema.
Kaip teigia priešgaisrinės apsaugos specialistai, smalkės, patekusios į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant ir įvyksta intoksikacija. Dėl deguonies trūkumo žmogus pradeda dusti: pirmiausia pažeidžiamos smegenys ir centrinė nervų sistema, taip pat pakenkiama kepenims, raumenims, kaulams bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms. Smalkės yra labai klastingos,- bespalvės, beskonės ir bekvapės.
Apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose, nepabudę iš miego.
Norint išvengti nelaimių, reikėtų prieš prasidedant šildymo sezonui atsakingai patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. Krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis. Taip pat reikėtų nepalikti garaže užvestų automobilių, juos šildyti reikėtų lauke.
Specialistai rekomenduoja įsigyti smalkių (anglies monoksido) detektorių. Šie detektoriai gali būti įrengiami prie lubų ar grindų. Jei patalpoje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą ir užsidega raudona lemputė.
„Draugo“ inf.