Šiltėjant pavasario orams, prasideda pernykštės žolės gaisrai, kylantys deginant sausą žolę bei deginant įvairias augalinės kilmės atliekas aplinkos tvarkymo metu. Tad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) informuoja apie situaciją ir tikisi gyventojų supratingumo.Nuotr. Pernai kilusių gaisrų metu išdegė 18,2 ha pievų ir ražienų.
Pasak Šakių PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Gintaro Ščajevo, pakelėse žolė užsidega nuo numestų neužgesintų nuorūkų. Daug gaisrų kyla Nemuno ir Šešupės pakrantėse nuo nerūpestingo žvejų ir poilsiautojų elgesio kūrenant laužus. Peraugusia sausa žole ir krūmynais ugnis čia išplinta dideliuose plotuose. Nuo atviroje teritorijoje išplitusių gaisrų užsidega pastatai, miškai, durpynai, žūsta žmonės. Degant pievoms pakelėse, pabloginamos eismo sąlygos. 2014 metais rajone atvirose teritorijose kilo 34 gaisrai, t. y. 39 proc. nuo visų per metus kilusių gaisrų skaičiaus, išdegė 6,67 ha pievų ir ražienų. 2015 metais – 52 gaisrai, t. y. 63 proc. nuo visų kilusių gaisrų skaičiaus, išdegė 18,2 ha pievų ir ražienų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais atvirose teritorijose gaisrams kilti palankiu metų laiku vykdo reidus, kurių metu išaiškina ir taiko administracinio poveikio priemones žolės degintojams ir asmenims, pažeidusiems gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus deginant augalinės kilmės atliekas.
G. Ščajevas informavo, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama atliekas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, t.y. esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui (šios sąlygos nustatomos meteorologinių tarnybų bei skelbiamos žiniasklaidos). Draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijoje nustato pačios (parenkama priešgaisriniu atžvilgiu saugi vieta atliekų deginimui). Draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, t. y. užtraukia baudą piliečiams nuo 57 iki 280 eurų ir pareigūnams (darbdaviams) – nuo 115 iki 347 eurų.
Specialistai prašo gyventojų būti aktyvesniems užkertant kelią kilti gaisrams atvirose teritorijose. Taip pat nebūti abejingiems ir nepravažiuoti pastebėjus degančią žolę. Nneatsakingai besielgiantį žmogų reikėtų perspėti, nes savo veiksmais gali sukelti gaisrą ir pakenkti aplinkiniams.
„Draugo“ inf.
Mindaugas iš Zapyškio:
