Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais padaugėja gaisrų pastatuose. Kaip informavo Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), praėjusį šildymo sezoną, net 31 proc. gaisrų rajone kilo būtent nuo netvarkingų krosnių, suodžių degimo dūmtraukiuose ir gyventojų neatsargaus elgesio su šildymo įrenginiais. Ugniagesiai gelbėtojai primena svarbiausius gaisrinės saugos reikalavimus bei pataria, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, patariama neišeiti iš namų, nepatikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Anot ugniagesių, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių dūmtraukių, židinių sienelėse, taip pat kai užkūrimui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Taip pat primena, kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip vienas metras nuo pakuros ir puse metro nuo krosnies. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Ugniagesiai ragina nepilti neatvėsintų pelenų į buitinių atliekų konteinerius, plastikinius kibirus ar kitokią degią ar galinčią išsilydyti tarą. Kaip informavo ugniagesiai, dėl šio reikalavimo nesilaikymo praėjusį šildymo sezoną kilo septyni gaisrai.
„Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis mirtimi“, – aiškino Šakių PGT vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas ir priminė pirmuosius apsinuodijimo požymius: lengvas apsvaigimas, mieguistumas, netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia kuo skubiau išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Šildantis elektriniais prietaisais taip pat reikėtų laikytis tam tikrų reikalavimų: į elektros tinklą nejungti iškart kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Ugniagesiai pataria nepalikti ant prietaisų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus išjungti. Gaisro priežastimi gali tapti ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Todėl galima naudoti tik gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.
„Prašome gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis. Atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių, kad kuo trumpesniu keliu būtų pasiekta nelaimės vieta. Primename, kad gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurie įspėtų apie gaisro pavojų ir padėtų išvengti skaudžių gaisro padarinių“, – aiškino G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Virginijus iš Branduoliškių:
