
Šakių mieste gyvenantis Aleksandras Šleinis prie namų esančioje daržovių lysvėje vieną dieną aptiko neįtikėtinos išvaizdos trumpavaisį agurką.
Nuotr. Tarp savo darže auginamų paprastųjų agurkų vieną dieną Aleksandras Šleinis rado jį nustebinusią daržovę.
Agurkas atrodė, lyg būtų koks kaktuso ir moliūgo mišinys – jo žievė itin stora, o iš jos kyšo stori maždaug centimetro ilgio spygliai. Daržininkas mėgėjas sako, kad savo poros metrų lysvėje šiais metais augino niekuo neišsiskiriančias agurkų veisles: pavasarį nuėjęs į sėklų parduotuvę, jis paprašė įprastų agurkų veislės, kurios pavadinimo šiandien jau nepamena. A. Šleinis sako, kad ant to daigo, kur nuskynė neįprastą agurką, kiti agurkai niekuo savo išvaizda neišsiskiria. Tad ir pačiam augintojui iškilo klausimas, kodėl vienas agurkas yra kitoks negu visi ir nusprendė savo įspūdžiais pasidalinti su kitais.
Agurkai populiarūs nuo neatmenamų laikų. Tai seniausia daržovė pasaulyje. Agurkai yra malonaus aromato ir gero skonio, todėl juos valgant pagerėja apetitas, virškinimas. Jie padeda geriau įsisavinti riebalus ir baltymus, gerina maisto medžiagų asimiliavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojamos šviežios agurkų sultys, kurias buvo rekomenduojama gerti kaip raminamuosius ir skausmą malšinančius vaistus nuo skrandžio ir žarnyno dieglių. Rekomenduojama gerti grynas arba su medumi sumaišytas agurkų sultis sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru, kosint.
Agurkų vaisiai nuo seno vartojami kosmetikoje. Jų sultys minkština, balina odą ir naikina strazdanas. Jomis gydomi veido spuogai. Iš sulčių gaminami losjonai veidui valyti. Pramonė iš agurkų sulčių gamina kremus įvairiai veido odai tepti.
„Draugo“ inf.