Nederlingų žemių grūdinė kultūra grikiai – ir maistas, ir vaistas

grikiaiLina POŠKEVIČIŪTĖ

Grikių kruopos šiandien yra dažno lietuvio naudojamų maisto produktų racione. Nors sėti, auginti grikius – tai dzūkiška tradicija, bet zanavykai šiais metais deklaravo apie 100 ha grikių pasėlių. Kaip ši grūdinė kultūra sėjama, auginama, pasakoja mūsų rajono ūkininkai.

Nuotr. Ekologinio ūkio savininkas Vintautas Justinas Kasperavičius dalijosi grikių auginimo patirtimi.

Mėgsta priesmėlį

Grikiai auga lengvose, nederlingose žemėse, kuriose neuždera kiti augalai. Tai nereiklūs augalai, jų šaknys pasiima maisto medžiagų iš mažai tirpių junginių, todėl juos auginant nereikia daug išlaidų. Deklaruotų pasėlių duomenys rodo, kad daugiausia grikių auginama Lekėčių (28 ha) ir Slavikų (21 ha) seniūnijose. Po 11 ha sėta Lukšių, Kriūkų, Barzdų seniūnijose, po mažiau ir kitose rajono vietose. Nors žemdirbystės specialistai tikina, kad grikius vertėtų auginti ir dėl to, kad jie daugeliu savybių yra vertingesni už kitus Lietuvoje auginamus grūdus, rajone sėjamų grikių plotai nekinta. Ūkininkai įvardija paprastą priežastį – mažas derlius. Bet auginantys grikius pripažįsta, kad juos galima auginti kaip tarpinius ar posėlinius augalus. Ūkininkai juos vadina biologiniais sanitarais: jie mažina varpinių augalų užsikrėtimą šaknų puviniais, o kai yra palankios sąlygos, neblogai stelbia piktžoles. Po grikių dirva lieka švari ir puri ir gerai auga visi vasariniai augalai.

Darbų ciklas

Aurelijus Baranaitis Liepalotų kaimo (Lukšių sen.) pamiškėje birželio pirmomis dienomis pasėjo penkis hektarus grikių. Sėjo taip vėlai, nes grikiai jautrūs šalnoms. Tuo jis įsitikino šį pavasarį, nes dalis Liepalotų kaime augančių grikių apšalo. Jis pasėjo „Smuglianka“ (Ukraina) veislės grikius dėl sėjomainos. Kadangi grikiai buvo sėjami pirmą kartą toje dirvoje, grikių pasėlių jis netręšė – ūkininkas tikisi, kad jų ligos nepuls ir sulauks gero derliaus. Informacijos apie šios kultūros auginimą jaunasis ūkininkas ieško dažniausiai internete arba konsultuojasi su turinčiais grikių auginimo patirtį.

Gausaus grikių derliaus laukia ir apie šešerius metus Lekėčiuose juos auginantis Paulius Martinaitis, ūkininkavimo tradicijas perėmęs iš tėvų. Jis sakė, kad grikius pradėjo sėti, nes norėjo išnaudoti nepalankias ūkininkavimui ir žemo našumo žemes. Jaunasis ūkininkas šiemet užsėjo apie 12 ha grikių.

„Priežiūros jokios. Pasėji ir kuli“, – juokauja Paulius. Jis žino, kad nuo derliaus nuėmimo priklauso grikių derliaus dydis ir kokybė. Derliaus nuėmimo metu ant augalo būna visiškai subrendę, pusiau subrendę ir netgi žydintys grikiai. Taigi jis derlių nuima kombainu apie rugsėjo pabaigą ar spalio pradžią, o jei pavėluoja sužiūrėti – daug grikių išbyra.

„Kadangi sėju grikius į drėgną dirvą, tai visada laukiu sauso rudens, nes į šlapią dirvą neįvažiuosiu su kombainu ir grikiai liks nenukulti“, – sako ūkininkas P. Martinaitis. Jis dalį šios kultūros naudoja savo ūkyje pašarams gaminti, kitus parduoda.
Šios kultūros auginimo pradininkas Lekėčių krašte Raimondas Morkevičius pernai augino 15 ha grikių, derlius buvo apie 1,5 t iš hektaro. Jis mano, kad tai pelninga kultūra. Praeitais metais už vieną toną gavo apie 400 eurų. Pasak jo, pirkėjų grikiams netrūksta. Raimondas mieliau renkasi vietinius supirkėjus, nes jie patikimesni.

Grikių laukai pašešupyje

Po penkiolikos metų pertraukos slavikietis ekologinio ūkio savininkas Vintautas Justinas Kasperavičius pasakoja, kad šiemet gegužės pabaigoje pasodino 14 ha grikių, o po trijų dienų jie sudygo, nes buvo ir šilumos, ir drėgmės. Ūkininkas įsitikinęs, kad grikius pasėjus į derlingą žemę arba juos patręšus – gero derliaus nesulauksi, nes grikiai žydės ir žydės, o grūdų nesubrandins. Pasak ilgamečio agronomo, gero grikių derliaus galima tikėtis laikantis tinkamos agrotechnikos.

„Kadangi ekologiškų grikių paklausa yra, nusprendžiau šiemet pasėti. Aišku, nenaudoju jokių trąšų ir pesticidų. Geriausias apsigynimas nuo piktžolių – grikių akėjimas, taip suardoma po lietaus susidariusi pluta, išsaugoma drėgmė, į dirvą įleidžiama oro“, – savo žiniomis dalinosi V.  J. Kasperavičius.

Ūkininkas V. J. Kasperavičius derlių rekomenduoja nuimti tada, kai 60–70 proc. grūdų bus subrendę ir įgaus veislei būdingą spalvą: „Aš visuomet žiūriu ne į metų laiką, o į augalą – matau, kokia yra branda.“

V. J. Kasperavičius, aprodydamas grikių laukus, esančius šalia miško ir krūmų, sako, kad laukiniai gyvūnai šią kultūrą praeina palikdami tik brydes – grikiai jų nedomina. Pašešupiais besidriekiantys ūkininko V. J. Kasperavičiaus užsėti grikių laukai baltuoja iš tolo, dabar pats grikių žydėjimas, kuris, pasak agronomo, trunka ilgai – apie 60 dienų.

Ūkininko jau dabar teiraujasi dėl derliaus pardavimo, prašo sudaryti išansktines pirkimo sutartis, bet jis neskuba to daryti – katės maiše neparduos, o palauks derliaus rezultatų.

Be bičių nebus grikių

Tuo yra įsitikinę grikius auginantys ūkininkai. Kadangi grikiai – kryžmadulkiai augalai, kuriuos apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės, ūkininkai ieško bitininkų, kad atvežtų ir pastatytų avilius prie laukų. Bites prie pasėlių reikia atvežti 2–3 dienos prieš žydėjimą, jeigu aplink daug bičių, sulaukiama 40 proc. didesnio grikių derliaus.

Bitininkai taip pat ieško šiuo metu žydinčių grikių laukų. Bitininkas Gintautas Jasulevičius iš Jankų (Kazlų rūdos sav.) vertina grikių medų.

„Tai ypatingas medus - jis stiprina kraują. Tiesa, tamsesnės spalvos grikių medų ne visi mėgsta dėl jo specifinio skonio“, – sako G. Jasulevičius. Jis visuomet parduodamas medų žmones informuoja, kad tai yra grikių medus. Anot bitininko, šiuo metu bitės medų renka iš grikių ir dobilų žiedų Kadangi aplink Jankus niekas grikių neaugina, G. Jasulevičius 15 avilių su bitelėmis nuvežė į mūsų rajono pakraštį – Būdos kaimą ir pastatė šalia grikių laukų. Liepos pabaigoje baigiasi medonešis ir bitininkas tikisi gausaus grikių medaus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.