Nuo liepos 23 d. visas Šakių rajonas yra įtrauktas į afrikiniu kiaulių maru (AKM) užkrėstą zoną. Nuo šiol taisyklės keičiasi ne tik kiaulių augintojams, bet ir rajono būrelių medžiotojams. Apie tai, kas nauja ir kas keitėsi, medžiotojams buvo kalbėta parėjusį pirmadienį vykusiame Šakių Medžiotojų ir žvejų draugijos susirinkime.

Susitikime su medžiotojais dalyvavo ir Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Artūras Šimkus, kuris teigė nesuprantantis, kaip galėjo atsitikti, kad mūsų rajone AKM pirmiausia atėjo į kiaulių ūkį, o ne pastebėtas tarp laukinių gyvūnų. Kaip sakė inspektorius, šalyje siaučiančio AKM ketverių metų patirtis rodo, kad maro užkratas pirmiausia pasireiškia šernams.

„Laukinėje faunoje yra bėdų, nes maras iš dangaus nenukrinta“, – kalbėjo VMVT Šakių tarnybos viršininkas A. Šimkus.

Apeliuodamas į medžiotojų sąžinę inspektorius prašė neslėpti ir pranešti apie nugaišusius šernus, nes kiaulių augintojams svarbu žinoti, kuriame miške yra maro užkratas, mat dabar prasideda tas intensyvusis uogavimo, grybavimo, malkavimo periodas, kurio metu daug kas lankosi miškuose ir gali parsinešti užkratą į namus. Tiesa, kaip AKM užkratas pasiekė į Prūselių kaimo kiaulių ūkį, neaišku, bet darant epizootinį tyrimą išaiškėjo, kad ūkio savininkė prieš gerą savaitę iki kiaulių susirgimo lankėsi Šilo miške, uogavo. Didelė tikimybė, kad AKM užkratas parsineštas iš ten. Viršininkui kelia nuostabą ir tai, kad šiais metais tarnyba negavo apskritai jokio pranešimo apie nugaišusius šernus, nors ankstesniais metais tokios informacijos visada sulaukdavo.

Į pastabą dėl nugaišusių šernų slėpimo atsakė Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Lukšių medžiotojų būrelio vadovas Algimantas Glikas, kuris tvirtino, nors su medžiotojais daug bendraujantis, apie šernų gaišenų slėpimą ar tyčinį nepranešimą nėra girdėjęs.

Reikalavimai

Šiuo metu Šakių rajonas yra įtrauktas į antrą užkrėstą AKM zoną, kurioje medžiotojai privalės laikytis tam tikrų reikalavimų. Anot inspektoriaus A. Šimkaus, rajono medžiotojams tai nėra naujiena, nes pastaruoju metu vyko daug susitikimų, kuriuose buvo kalbama, kokie pasikeitimai laukia į rajoną atėjus AKM.

Bene vienas iš svarbiausių pasikeitimų yra tas, kad visų nuo šiol sumedžiotų šernų tyrimai, įskaitant ir mėginius nuo trichinos, turės būti pristatomi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri juos veš tirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Nepatogumų medžiotojams gali sukelti tai, kad tyrimo atsakymų kartais reikės laukti netgi iki 10 dienų, o kol paaiškės tyrimų rezultatai, šerno skerdieną bus galima laikyti tik numatytose ir suderintose su tarnyba vietose, nors lig šiol sumedžioto šerno mėsa keliaudavo į medžiotojų namus. Ši sąlyga itin daug nepatogumų sukels iš kitų rajonų atvykstantiems medžiotojams, nes jiems nebus galima išsivežti sumedžioto šerno skerdienos.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas priminė, kad sumedžioti šernai turi būti tinkamai laikomi ir sužymėti dėl to, kad būtų žinoma, kur ir kada jie sumedžioti, bei bandoma juos atsekti, nes priešingu atveju, pasitvirtinus AKM, bus sunaikinama visa skerdiena, turėjusi kontaktą su sergančiu šernu. Atskirų duobių kasti naikinamai šernų skerdienai, jeigu pasitvirtins, kad ji užkrėsta, nereikės, pasak A. Šimkaus, bus galima naudoti ir dabar turimas žvėrių pirminio apdorojimo duobes.

Medžiotojams kilo klausimas, kaip reikės utilizuoti miške rastus nugaišusius šernus, nes gruntas yra įvairus ir didžiausia problema kyla kasant ne mažiau negu 2 metrų gylio duobę. Tačiau, anot inspektoriaus, patirtis rodo, kad visais lig šiol žinomais AKM atvejais šernai buvo utilizuojami tinkamai net sudėtingiausiomis sąlygomis.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai16-oje Lietuvos rajonų, tarp jų ir mūsų rajone. Dėl šios priežasties sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių.

AKM virusas toliau plinta ir laukinėje Lietuvos faunoje. Nuo šių metų pradžios AKM patvirtintas 1092 vietose 2560 šernų (2300 nugaišusių ir 260 sumedžiotų). Užsikrėtusių šernų gaišenų randama kiekvieną savaitę, liga pastaruoju metu gana sparčiai plinta Žemaitijos teritorijoje. Ligos atvejai užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose anksčiau šio užkrato nebuvo.