Ūkininkauti – tapti gamtos dalimi

lauko diena kasperavicius
Ūkininkas Vintautas Kasperavičius (kairėje) agronomams aprodė savo laukus, kurie nepurškiami chemija, mat ekologine žemdirbyste slavikietis užsiima jau 13 metų. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių agronomų asociacijos valdybos nariai kvietė kolegas agronomus apžiūrėti ekologinį ūkį puoselėjančio slavikiečio Vintauto Kasperavičiaus laukų. Pastaraisiais metais ekologinių produktų paklausa nuolat auga, o iššūkiai, su kuriais susiduria šios produkcijos augintojai, yra nemenki, tačiau slavikiečio agronomo ūkis daugeliui gali tapti pavyzdžiu, kaip galima ūkininkauti ekologiškai, išgaunant iš to maksimalią naudą.

Ekologinis V. Kasperavičiaus ūkis yra ne tik gamybinis – čia auginamos ir sėklos. Ūkininkauja slavikietis jau nuo 1992m., tačiau prie ekologinės žemdirbystės perėjo prieš 13 metų ir dabar deklaruoja 72 ha plotą, kur auga žieminiai ir vasariniai javai, ankštinės kultūros. Anot Šakių agronomų asociacijos valdybos pirmininko Romo Pukinsko, V. Kasperavičių reikia pasveikinti jau vien už tai, kad įsigijęs kolūkio laikų pastatus neišdraskė jų, neišpardavė, o stengėsi investuoti į savo kraštą, į pastatus, į žemę, dirbo ją ir prisidėjo prie bendros mūsų rajono gerovės. Beje, anot R. Pukinsko, dar vienas niuansas, dėl ko reikia gerbti tokius ekologinius ūkius kaip šis,  yra ekologijos skatinimas ir atsigręžimas į gamtą.

„Reikia vertinti tokių ūkininkų kaip Vintautas išmonę ir pastangas – jie be jokių cheminių preparatų užaugina gerą produkciją ir gauna derlių, kuris nuo tradicinių ūkių derliaus nedaug atsilieka“, – sakė R. Pukinskas.

Pasitaiko atvejų, kai ekologiniuose ūkiuose randama sintetinių trąšų, pesticidų ar beicuotos sėklos, tačiau V. Kasperavičiaus laukai ne tokie. Čia geri rezultatai išgaunami naudojant specifinę auginimo technologiją, išmonę, ir, žinoma, paties ūkininko patirtį. Kaip sakė R. Pukinskas, atvykusiems į ūkį agronomams patiems galima daug ko pasimokyti iš kolegos naudojamos technologijos.

Vos nuvykus į pirmuosius gamybinius laukus, V. Kasperavičius rodė kolegoms agronomams, kaip atrodo pupų, žirnių, javų pasėliai, kurie nepurškiami su chemija, – laukai nežolėti, viskas kuo puikiausiai auga. Ūkis gamina ne tik produkciją, bet tiekia firmoms sertifikuotas sėklas. Beje, ekologiniai ūkiai yra itin atidžiai prižiūrimi, stebimi – jiems keliami itin griežti reikalavimai.

„Jeigu prieš dešimt metų, ekologiniams ūkiams pritrūkus sertifikuotos sėklos, būdavo galima naudoti ir beicuotą, tai rinka buvo šiek tiek iškreipta. O dabar, kai vis daugiau ūkininkų propaguoja ekologinius ūkius, atsirado galimybė ir ekologiškų sėklų įsigyti“, – sako R. Pukinskas.

Taip pat kolegos agronomai stebėjosi, kaip V. Kasperavičiaus laukuose auga žieminių kviečių veislė ‘Balitus’. Pasirodo, jog šios veislės kviečiai puikiai auga priesmėlio dirvoje. Deja, V. Kasperavičius sako, jog šįmet ir jų ūkyje daug žalos padarė sausra – kultūros, dar nespėjusios pilnai užaugti, jau brandina ankštis. Žemdirbys sako, kad Slavikuose per pirmąjį metų ketvirtį iškrito vos 60 mm kritulių, o tai daug kartų mažiau negu įprasta. Gal todėl ūkininkas ir vadovaujasi šūkiu, jog derliumi tenka dalintis su gamta.

Kalbant apie ankštines gėrybes, jomis irgi reikia dalintis – kadangi ūkyje nepurškiama nuo kenkėjų, dažnai ankštyse atsiranda, paprastai tariant, kirminėlių. Tačiau V. Kasperavičius sako, kad užsieniečiai tokią produkciją dar labiau vertina, nes tai tik parodo, jog ūkis yra ekologinis. Kad žemė nebūtų palikta neišnaudota, prie ankštinių (pupų ar žirnių) kartu sėjamas ir įsėlis – avižos ar kitos kultūros. Taip, pasak ūkininko, užkertamas kelias augti piktžolėms ir kartu būna išnaudotas žemės potencialas.

Apie naudojamą technologiją ūkininkas savo bičiuliams pasakojo dar ir daugiau subtilybių, vėliau pakvietė juos apsilankyti miško jaunuolyne, kuris auga jo žemėje ir užima 5 ha plotą. Čia auga ir beržai, ir eglaitės, ir ąžuoliukai. Pasirodo, šalia savo ūkio bazės V. Kasperavičius augina dar ir ąžuoliukus, kuriuos vėliau parduoda ar padovanoja įvairiomis progomis.

Tai, kad žemdirbiui svarbi gamta, parodė ir jo graži bičiulystė su Kurynės parko įkūrėju dr. Zigmu Naujokaičiu. Apvažiavus pasėlių laukus, V. Kasperavičius kolegas agronomus pakvietė apsilankyti šiame parke, kuris įkurtas prie pat Slavikų, Juškakaimių kaime. Ten nuvykus svečius pasitiko pats parko įkūrėjas ir papasakojo svečiams parko įkūrimo istoriją. Agronomai turėjo progos po jį pasivaikščioti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.