Vyriausybė pritarė automobilių taršos mokesčiui, kuris įsigaliotų nuo 2023-ųjų, o Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro – anglių ir durpių briketų – ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Jeigu sostinės pavyzdžiu pasuks ir rajono politikai, kuo teks pečius kurti – šiaudais, grūdais, malkomis, medžio drožlėmis, o gal įdarbinti saulės energiją?
Sostinės draudimai rajono dar nepasiekė
Sostinės gyventojams anglį ir durpių briketus bus uždrausta kūrenti nuo 2023-iųjų birželio 1-osios, o nauja tvarka įsigaliojo Vilniaus savivaldybės tarybai patvirtinus sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Toks sprendimas priimtas, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o palyginus šį šildymo būdą su centriniu šildymu – poveikis aplinkai dar didesnis. Sostinės politikai tikisi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris pritaikė tokią praktiką ir netgi numatė baudas – kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Rajoną kuruojantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Paplauskas teigė, kad mūsų krašte kol kas nėra nurodymų, kokiu kuru gyventojai turėtų kūrenti krosnis, o jeigu ir būtų, tai sprendimą greičiausiai priimtų savivaldybės taryba.
„Vilniečiai yra turtingi žmonės, todėl gali sau leisti pirkti ir brangesnį kurą, o Šakių rajone galima krosnis kurti ir anglimi, ir briketais… Prekyba jais netgi suaktyvėjusi, tik kainos gerokai didesnės“, – įspėja UAB „Vilkdara“ direktorius Ramutis Kasparavičius.
Jam antrina ir krovinių gabenimu užsiimančios įmonės „Naujoji prekyba“ vadovas Kęstutis Šlapkauskas, teigęs, jog nors neužsiima kuro prekyba, tačiau mato situaciją – gyventojams nerimą kelia, iš kur ir už kiek gauti anglies arba durpių, medžio pjuvenų briketų, nes jų kainos ne tik kone dvigubai šoktelėjo, bet ir poreikis toks didelis, jog reikia palaukti.
Svarbu – neapsigauti
Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Gamybos organizavimo vyr. specialistas, vykdantis medienos ruošos ir prekybos vadovo funkcijas Remigijus Milius teigė, kad populiariausias kuras yra malkos, kuriomis prekiauja ir urėdija.
„Malkų kaina keičiasi kas pusę metų, tai jos šiek tiek brango, bet nedaug – gal trimis–keturiais eurais. Klientai dažniausiai renkasi antros grupės malkas – juodalksnio, o pirmos grupės populiariausios beržo, skroblo, ąžuolo. Uosio malkos kaitriausios, tačiau jos ir brangiausios, todėl mažiau populiarios“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad nuo sausio, tikėtina, kaina dar labiau augs.
Jeigu prieš porą metų metras uosio malkų kainavo apie 30 eurų, tai dabar gali tekti pakloti iki 56 eurų (+PVM).
„Kainos priklauso nuo situacijos rinkoje – kiek yra tiekėjų ir koks poreikis“, – sakė R. Milius. Maždaug 30 eurų dabar kainuoja skroblo, ąžuolo malkinė mediena. Urėdija malkas ne tik parduoda, bet ir teikia pakrovimo, pristatymo paslaugą, tad belieka užsisakyti ir malkas atveš į kiemą.
Urėdijos atstovas atkreipė dėmesį, kad prekiaujantys malkomis skirtingai skaičiuoja jų kiekį, todėl ne visada kaina atspindi realią situaciją. Perkant malkas iš urėdijos, 10 metrų atitinka 6,5 kubinio metro.
„Žmogui sunku iš akies pasakyti, kokį kiekį tiksliai nusipirko, ir tik supjovęs kaladėmis supranta, kad realiai yra mažiau metrų nei pirko. Urėdijoje skaičiuojama tiksliai, išduodami tai patvirtinantys dokumentai. Negaliu pasakyti, ar malkų pirkimo dokumentus su tiksliu jų kiekiu išduoda privatininkas“, – kalbėjo R. Milius.
Pašnekovo žodžiais, šiemet įsigytas malkas geriausiai kurui naudoti kitam šildymo sezonui arba po poros metų, kai išdžius.
„Nebent žmogus pirktų sausos eglės malkinę medieną“, – pataria R. Milius.
Ekologiško kuro nereikia?
Vienintelio rajone šiaudų granules gaminančio Barzdų agroserviso vadovas Almantas Pališkis teigia, kad galėtų atnaujinti šio ekologiško kuro gamybą, tačiau kol kas nėra poreikio.
„Turime visus įrenginius ir bet kurią dieną jie galėtų pradėti suktis. Kai paskelbė pandemiją, granulių tiekimas užsieniui sustojo, o dabar labai brangi transportavimo paslauga, todėl neapsimoka“, – kalbėjo A. Pališkis.
Jo pastebėjimu, apie šiaudų granulių poreikį tik buvo kalbama.
„Planavo statyti kogeneracinę elektrinę, kūrenamą biokuru, todėl žadėjo geromis kainomis supirkti ūkininkų pagamintas šiaudų granules. Tuo metu šalyje pradėjo kurtis šiaudų granulių gamybos cechai, kiti ruošėsi imti paskolas ir imtis šios veiklos. Tačiau keitėsi politiniai vėjai ir elektrinės niekas nepastatė, todėl ir granulių poreikio nėra. Neaišku, ar ateityje kam nors rūpės šiaudų granulės“, – kalbėjo Barzdų agroserviso įmonės vadovas.
Pats A. Pališkis namus apšildo dyzelinu, o granulinį pečių užkuria tik spustelėjus stipresniam šalčiui.
„Kai lauke dar teigiama temperatūra arba nedidelis šaltukas, granulinis pečius dirba nepilnu efektyvumu, todėl greičiau aprūksta ir dažniau reikia valyti. Žmogus visada renkasi tai, kas lengviau ir paprasčiau, todėl dyzelinis pečius patogesnis“, – tvirtina pašnekovas.
Jo pastebėjimu, šilumos siurbliai taip pat ne visiems būstams tinka – jeigu sistemoje vanduo šildomas iki 40 laipsnių, tai įprastas radiatorius bus vos drungnas, todėl šiltiems namams reikėtų didinti radiatorių skaičių, įrengti šildomas grindis arba didinti temperatūrą, tačiau tuo atveju reikėtų daugiau investicijų arba siurblys sunaudotų daugiau elektros energijos. Todėl šilumos siurbliais labiau domisi ir juos įrengia naujų būstų savininkai. A. Pališkis neatmeta galimybės atnaujinti šiaudų granulių gamybą – buvo laikas, kai per parą po 24 tonas jų pagamindavo.
„Su tokiu kiekiu daug trobų galima apšildyti, bet kol kas gyventojams tokio kuro poreikio nėra. Žmonės labiau renkasi anglis, malkas, durpių briketus ir nemanau, kad kaime juos galėtų uždrausti, juolab kad nėra galimybių statyti naujus šildymo katilus. O šiaudų granulių mes galime pagaminti, tereikia užsakyti didesnį jų kiekį“, – teigė pašnekovas.
Dvigubai pabrango
Kad anglimis dar ilgai bus kūrenamos krosnys, neabejoja ir Šakių mieste jomis prekiaujantis UAB „Vilkdara“ direktorius Ramutis Kasparavičius. „Šiek tiek vėlavo anglies tiekimas, tačiau jau normalizuojasi. Taip, anglis gal ir labiausiai teršia orą, bet yra pigiausias kuras, duoda daugiausia šilumos ir reikalauja mažiausiai darbo. Galima šildymui naudoti dujas, bet jos labai pabrango“,- teigė R. Kasparavičius.
Per 21-erius metus, kai įsteigta „Vilkdaros“ įmonė, šiemet pirmą kartą kuro kainos pasiekė aukštumas. Pašnekovo teigimu, gyventojai perka įvairų kurą – durpių briketus, medžio granules, medžio pjuvenų briketus. Beje, jeigu pastarieji pernai kainavo apie 115 eurų, tai dabar 200 eurų.
„Toks didelis pabrangimas, nes medžio pjuvenų briketų žaliava brangi, sandėliai tušti, o poreikis didelis. Todėl gamintojai kainas didina tiek, kiek nori. Šį pabrangimą greičiausiai jausime ateinančius penkerius metus“, – svarsto pašnekovas.
Šildymo sistema – atsiperkanti investicija
Gelgaudiškietė Ilona Šeflerienė gyvena nuosavame name. Žiemą ji kūrena vadinamąjį užkraunamą pečių.
„Turime nuosavo miško, todėl anglių neperkame, kūrename malkomis. O jų reikia labai nedaug – kelias pliauskas įmetu ir šilta“, – tikina gelgaudiškietė.
Jos nuomone, namų šiluma priklauso nuo investicijų įrengiant šilumos sistemą.
„Tuo metu, kai jungėme šildymo katilą, visos šildymo sistemos įrengimas brangiai kainavo, tačiau nė vienos dienos dėl to nesigailėjau, nes veikia puikiai. Todėl ir kitiems galiu patarti – pirmiausia reikia pasirinkti tinkamiausią šildymo būdą, o tada – savo darbą išmanantį santechniką“, – patirtimi dalinasi I. Šeflerienė.
Sostinės gyventojams anglį ir durpių briketus bus uždrausta kūrenti nuo 2023-iųjų birželio 1-osios, o nauja tvarka įsigaliojo Vilniaus savivaldybės tarybai patvirtinus sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Toks sprendimas priimtas, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o palyginus šį šildymo būdą su centriniu šildymu – poveikis aplinkai dar didesnis. Sostinės politikai tikisi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris pritaikė tokią praktiką ir netgi numatė baudas – kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Rajoną kuruojantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Paplauskas teigė, kad mūsų krašte kol kas nėra nurodymų, kokiu kuru gyventojai turėtų kūrenti krosnis, o jeigu ir būtų, tai sprendimą greičiausiai priimtų savivaldybės taryba.
„Vilniečiai yra turtingi žmonės, todėl gali sau leisti pirkti ir brangesnį kurą, o Šakių rajone galima krosnis kurti ir anglimi, ir briketais… Prekyba jais netgi suaktyvėjusi, tik kainos gerokai didesnės“, – įspėja UAB „Vilkdara“ direktorius Ramutis Kasparavičius.
Jam antrina ir krovinių gabenimu užsiimančios įmonės „Naujoji prekyba“ vadovas Kęstutis Šlapkauskas, teigęs, jog nors neužsiima kuro prekyba, tačiau mato situaciją – gyventojams nerimą kelia, iš kur ir už kiek gauti anglies arba durpių, medžio pjuvenų briketų, nes jų kainos ne tik kone dvigubai šoktelėjo, bet ir poreikis toks didelis, jog reikia palaukti.
Svarbu – neapsigauti
Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Gamybos organizavimo vyr. specialistas, vykdantis medienos ruošos ir prekybos vadovo funkcijas Remigijus Milius teigė, kad populiariausias kuras yra malkos, kuriomis prekiauja ir urėdija.
„Malkų kaina keičiasi kas pusę metų, tai jos šiek tiek brango, bet nedaug – gal trimis–keturiais eurais. Klientai dažniausiai renkasi antros grupės malkas – juodalksnio, o pirmos grupės populiariausios beržo, skroblo, ąžuolo. Uosio malkos kaitriausios, tačiau jos ir brangiausios, todėl mažiau populiarios“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad nuo sausio, tikėtina, kaina dar labiau augs.
Jeigu prieš porą metų metras uosio malkų kainavo apie 30 eurų, tai dabar gali tekti pakloti iki 56 eurų (+PVM).
„Kainos priklauso nuo situacijos rinkoje – kiek yra tiekėjų ir koks poreikis“, – sakė R. Milius. Maždaug 30 eurų dabar kainuoja skroblo, ąžuolo malkinė mediena. Urėdija malkas ne tik parduoda, bet ir teikia pakrovimo, pristatymo paslaugą, tad belieka užsisakyti ir malkas atveš į kiemą.
Urėdijos atstovas atkreipė dėmesį, kad prekiaujantys malkomis skirtingai skaičiuoja jų kiekį, todėl ne visada kaina atspindi realią situaciją. Perkant malkas iš urėdijos, 10 metrų atitinka 6,5 kubinio metro.
„Žmogui sunku iš akies pasakyti, kokį kiekį tiksliai nusipirko, ir tik supjovęs kaladėmis supranta, kad realiai yra mažiau metrų nei pirko. Urėdijoje skaičiuojama tiksliai, išduodami tai patvirtinantys dokumentai. Negaliu pasakyti, ar malkų pirkimo dokumentus su tiksliu jų kiekiu išduoda privatininkas“, – kalbėjo R. Milius.
Pašnekovo žodžiais, šiemet įsigytas malkas geriausiai kurui naudoti kitam šildymo sezonui arba po poros metų, kai išdžius.
„Nebent žmogus pirktų sausos eglės malkinę medieną“, – pataria R. Milius.
Ekologiško kuro nereikia?
Vienintelio rajone šiaudų granules gaminančio Barzdų agroserviso vadovas Almantas Pališkis teigia, kad galėtų atnaujinti šio ekologiško kuro gamybą, tačiau kol kas nėra poreikio.
„Turime visus įrenginius ir bet kurią dieną jie galėtų pradėti suktis. Kai paskelbė pandemiją, granulių tiekimas užsieniui sustojo, o dabar labai brangi transportavimo paslauga, todėl neapsimoka“, – kalbėjo A. Pališkis.
Jo pastebėjimu, apie šiaudų granulių poreikį tik buvo kalbama.
„Planavo statyti kogeneracinę elektrinę, kūrenamą biokuru, todėl žadėjo geromis kainomis supirkti ūkininkų pagamintas šiaudų granules. Tuo metu šalyje pradėjo kurtis šiaudų granulių gamybos cechai, kiti ruošėsi imti paskolas ir imtis šios veiklos. Tačiau keitėsi politiniai vėjai ir elektrinės niekas nepastatė, todėl ir granulių poreikio nėra. Neaišku, ar ateityje kam nors rūpės šiaudų granulės“, – kalbėjo Barzdų agroserviso įmonės vadovas.
Pats A. Pališkis namus apšildo dyzelinu, o granulinį pečių užkuria tik spustelėjus stipresniam šalčiui.
„Kai lauke dar teigiama temperatūra arba nedidelis šaltukas, granulinis pečius dirba nepilnu efektyvumu, todėl greičiau aprūksta ir dažniau reikia valyti. Žmogus visada renkasi tai, kas lengviau ir paprasčiau, todėl dyzelinis pečius patogesnis“, – tvirtina pašnekovas.
Jo pastebėjimu, šilumos siurbliai taip pat ne visiems būstams tinka – jeigu sistemoje vanduo šildomas iki 40 laipsnių, tai įprastas radiatorius bus vos drungnas, todėl šiltiems namams reikėtų didinti radiatorių skaičių, įrengti šildomas grindis arba didinti temperatūrą, tačiau tuo atveju reikėtų daugiau investicijų arba siurblys sunaudotų daugiau elektros energijos. Todėl šilumos siurbliais labiau domisi ir juos įrengia naujų būstų savininkai. A. Pališkis neatmeta galimybės atnaujinti šiaudų granulių gamybą – buvo laikas, kai per parą po 24 tonas jų pagamindavo.
„Su tokiu kiekiu daug trobų galima apšildyti, bet kol kas gyventojams tokio kuro poreikio nėra. Žmonės labiau renkasi anglis, malkas, durpių briketus ir nemanau, kad kaime juos galėtų uždrausti, juolab kad nėra galimybių statyti naujus šildymo katilus. O šiaudų granulių mes galime pagaminti, tereikia užsakyti didesnį jų kiekį“, – teigė pašnekovas.
Dvigubai pabrango
Kad anglimis dar ilgai bus kūrenamos krosnys, neabejoja ir Šakių mieste jomis prekiaujantis UAB „Vilkdara“ direktorius Ramutis Kasparavičius. „Šiek tiek vėlavo anglies tiekimas, tačiau jau normalizuojasi. Taip, anglis gal ir labiausiai teršia orą, bet yra pigiausias kuras, duoda daugiausia šilumos ir reikalauja mažiausiai darbo. Galima šildymui naudoti dujas, bet jos labai pabrango“,- teigė R. Kasparavičius.
Per 21-erius metus, kai įsteigta „Vilkdaros“ įmonė, šiemet pirmą kartą kuro kainos pasiekė aukštumas. Pašnekovo teigimu, gyventojai perka įvairų kurą – durpių briketus, medžio granules, medžio pjuvenų briketus. Beje, jeigu pastarieji pernai kainavo apie 115 eurų, tai dabar 200 eurų.
„Toks didelis pabrangimas, nes medžio pjuvenų briketų žaliava brangi, sandėliai tušti, o poreikis didelis. Todėl gamintojai kainas didina tiek, kiek nori. Šį pabrangimą greičiausiai jausime ateinančius penkerius metus“, – svarsto pašnekovas.
Šildymo sistema – atsiperkanti investicija
Gelgaudiškietė Ilona Šeflerienė gyvena nuosavame name. Žiemą ji kūrena vadinamąjį užkraunamą pečių.
„Turime nuosavo miško, todėl anglių neperkame, kūrename malkomis. O jų reikia labai nedaug – kelias pliauskas įmetu ir šilta“, – tikina gelgaudiškietė.
Jos nuomone, namų šiluma priklauso nuo investicijų įrengiant šilumos sistemą.
„Tuo metu, kai jungėme šildymo katilą, visos šildymo sistemos įrengimas brangiai kainavo, tačiau nė vienos dienos dėl to nesigailėjau, nes veikia puikiai. Todėl ir kitiems galiu patarti – pirmiausia reikia pasirinkti tinkamiausią šildymo būdą, o tada – savo darbą išmanantį santechniką“, – patirtimi dalinasi I. Šeflerienė.
Loreta Bataitienė
Virginijus iš Branduoliškių:
