Gintarė MARTINAITIENĖ

Pagal įstatymą darbdaviai privalo suteikti kasmetines apmokamas atostogas. Ir suteikia. Pasirodo, yra atvejų, kad jos kai kuriems asmenims tiesiog nereikalingos. Darbdavys, šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis sako, kad net nežino, kaip priversti Lukšių seniūną Vidą Cikaną atostogauti. Pastarasis to daryti ir neplanuoja.

Nuotr. V. Cikana pats nepamena, kada atostogavo. Artimiausiu metu, kaip reikalauja įstatymas, ilsėtis jis neplanuoja. To daryti seniūno nepriverčia ir savivaldybės administracija.

Daugelis aimanuoja, kad atostogų metuose yra per mažai. Pasirodo, Lukšių seniūnas Vidas Cikana ir pats nelabai pamena, kada atostogavo ir bent jau artimiausiu metu to ir neplanuoja daryti. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis aiškino, kad net nežino, kokių priemonių imtis, kad seniūnas pailsėtų. „Net nežinome, ko imtis, kad jis atostogautų. Vienintelis toks seniūnas ne tik rajone, bet ir Lietuvoje. Susirgęs net nenorėjo imti nedarbingumo lapelio, tad ką jau čia atostogos“, - teigė administracijos direktorius. Jis aiškino, kad savivaldybėje tokių kaip V. Cikana taip pat daugiau nėra. Atvirkščiai, pasitaiko, kad darbuotojai išnaudoję mokamų kasmetinių atostogų limitą renkasi nemokamas. Be to, dėl atostogauti neinančio seniūno, kaip tikino J. Puodžiukaitis, yra netgi konsultavęsi su teisininkais, kurie nelabai ką ir galėjo patarti.
Rajono meras Juozas Bertašius, žinodamas šią situaciją, aiškino, kad įžvelgia ir administracijos direktoriaus kaltę. „Jei kelis metus neatostogavo, o taip ir yra, manau, tai ir darbdavio kaltė. Negali taip būti. Visi turi atostogauti. Tai numatyta ir įstatyme, ir yra privaloma“, - teigė rajono vadovas.

 
Seniūnas V. Cikana, paklaustas, kaip čia yra su tomis atostogomis tik teiravosi, kas jas apskritai išgalvojo. „Kas ir kada jas išvis sugalvojo? Ar ne faraonų išmislai?“ - juokaudamas kalbėjo seniūnas ir pabrėžė, kad neatostogauja ne tik jis, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jis aiškino, kad dirbant mėgstamą darbą atostogos nereikalingos. Seniūnas, didelę laiko dalį praleisdamas Zyplių dvare ir jį puoselėdamas, tikino, kad kai pavargsti tiesiog reikia pakeisti darbo profilį, pavyzdžiui, nuo vadovavimo pereiti prie fizinio darbo ir pan. „Aš pailsiu bendraudamas su atvykstančiais į dvarą. Jei reikia, vakare nuvažiuoju prie jūros, išsimaudau ir pirmadienį vėl darbe. Ne man gadinti sveikatą ir gulėti saulėje akis į smėlį įbedus“, - aiškino V. Cikana. Be to, nors ir pripažino, kad būna, jog pavargsta, tiesiog negalėtų atsitraukti nuo savo veiklos ir susitaikyti su mintimi, kad kitas seniūnas dirbtų vietoj jo. „Kaip aš kažkur nuėjęs galėčiau pridaryti nesąmonių, taip ir čia. Juk nežino seniūnijos, tai kaip galėtų dirbti“, - teiravosi atostogų nepripažįstantis Lukšių seniūnas. Jis tikino nesuprantantis ir dirbančiųjų Seime, kurie turėtų atstovauti žmonėms ir dirbti valstybei. „O jie tai atostogauja, tai svarsto dėl laisvadienių, ir kas iš to“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Be to, seniūno alga nėra tokia, kaip mano V. Cikana, kad galėtum tinkamai paatostogauti. „O kas tas seniūno atlyginimas. Atostogaudamas jausies kaip vargšas“, - teigė jis.

Kaip ten bebūtų, savivaldybės administracija suka galvą, kaip priversti seniūną atostogauti, o jis to daryti ir neketina. Nereikia jam, bent jau taip tikina, ir fiktyvių atostogų, kad atostoginius pinigus pasiimtų, „popieriuje“ atostogautų, o iš tikro galėtų dirbti. Žinoma, teisiškai taip elgtis negalima, tačiau yra ne vienas žinomas atvejis, kad taip vyksta. J. Puodžiukaitis aiškino, kad seniūnas su tokiomis sąlygomis nesutinka, o V. Cikana teigė, kad tiesiog nepamena, ar taip yra daręs.

Psichologai pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja, kad žmonės per daug įsitraukia į darbą, į jį panyra ir net atostogaudami nesugeba pailsėti, atsipalaiduoti, todėl netgi rekomenduoja atostogų nedalinti į dvi dalis, o ilsėtis visą mėnesį. Be to, dažnai kalbama, kad riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo vis labiau nyksta. Specialistai teigia, kad taip kyla grėsmė, jog pervargęs žmogus negali dirbti efektyviai, pateisinti darbdavio lūkesčių.