Melioracijos griovių tvarkymui siūloma parama ūkininkų nedomina

vitukynasGiedrė PLEČKAITYTĖ

LR Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus pasinaudoti teikiama parama melioracijos griovių tvarkymui. Ši paramos priemonė Šakiuose apskrities ūkininkams buvo pristatyta ir sukritikuota pavasarį. Laikas parodė, kad rajone neatsirado nė vieno ūkininko, pateikusio paraišką paramai gauti. Ministerijos specialistas tikina, jog be reikalo ūkininkai į šią paramą žiūri taip abejingai.   

Nuotr. LR Žemės ūkio ministerijos specialistas V. Vitukynas įsitikinęs, jog rajono ūkininkai be reikalo skeptiškai žiūri į melioracijos griovių tvarkymui skirtą programą.

Priimamos paraiškos

Šakių rajono žemės ūkio specialistai, ūkininkai seniai kalba, kad melioracijai reikalingos didelės investicijos. Atsižvelgdama į tai, LR Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus pasinaudoti teikiama parama, skirta melioracijos griovių tvarkymui. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos naują priemonę melioracijos grioviams tvarkyti „Pelno nesiekiančios investicijos“ šiemet numatyta skirti 10 milijonų litų kaimo plėtros paramos fondo lėšų. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui gali būti iki 50 tūkst. litų.  
 
Šalyje ūkininkų susidomėjimas šia parama ir toliau didėja. Todėl paraiškų priėmimo laikas pratęstas iki gruodžio 14 dienos.

Rajono ūkininkai abejingi

LR Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, minėtai paramai gauti surinkta 350 paraiškų 7,8 mln. litų sumai. Taip šalyje bus sutvarkyta kiek daugiau nei 1485 kilometrai melioracijos įrenginių.

Būtent ši paramos priemonė Šakiuose pavasarį buvo pristatyta apskrities žemdirbiams. Tiek žemdirbiai, tiek rajono valdžios atstovai tąkart programai negailėjo kritikos. Jų tikinimu, valstybė nori lengvu mostu sutvarkyti griūvančias melioracijos sistemas. Programos pristatyme dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas kritiškus pasisakymus prilygino rinkimų šou.

Kaip patikino savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. Haase, šiuo metu rajone nėra nė vieno ūkininko paraiškos paramai gauti. Tiesa, dviem žemdirbiams jau buvo parengtos paraiškos, tačiau jie toliau dalyvauti atsisakė. Anot specialisto, juos atbaidė penkerių metų įsipareigojimai.

Paramos gavėjas turi iki kitų metų birželio 1 dienos pateikti pranešimą apie įgyvendintą veiklą, taip pat likusius penkerius metus vykdyti „Melioracijos griovių tvarkymas“ veiklą, kuri yra nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Melioracijos ir biokuro skyriaus specialistas V. Vitukynas mano, jog ūkininkai nepagrįstai baiminasi numatytų įsipareigojimų. „Apie įsipareigojimus paviešinta neteisinga žinia. Ūkininkai neįsigilina. Pirmais metais remiami veiklos darbai finansuojami iki šimto procentų. Po to, kai susitvarkai griovius, jau gauni agrarinės aplinkosaugos išmoką. Taip penkerius metus gauni fiksuotą išmoką“, - teigė specialistas.

Melioracija turi būti tvarkoma sistemiškai

Melioracijos sistemų specialistas Antanas A. (vardas pakeistas) šioje paramos programoje mato daugiau minusų nei pliusų. „Pliusas tame, kad parama teikiama šimtu procentų, antra – gražėja griovių estetinė išvaizda“, - teigė pašnekovas ir pridūrė, kad minusų, deja, gerokai daugiau. Vienas jų - pagal šią programą negalima valyti griovių dugnų. „Įvykdžius projektą, penkerius metus ūkininkas turės dalyvauti agrarinės aplinkosaugos išmokų programoje. Toje programoje įrašyta eilutė, kad penkerius metus dalyvaudamas programoje turėsi kiekvieną sezoną pjauti žolę ir krūmus. Programa velniškai nepopuliari ir todėl, kad vykdant projektą turėsi išgrėbti žolę. Vėliau, įvertinus esamą būklę, buvo atsisakyta žolės išgrėbimo. Bet agrarinės aplinkosaugos taisyklės liko nepakeistos. Tai tarsi sūris pelėkautuose“, - tikino pašnekovas. Be to, neaišku, kiek naudos gaus pats ūkininkas, kuomet tas griovys nebus apžėlęs krūmais ir žole. Manoma, jog melioracijos sistemos privalo būti tvarkomos sistemiškai.

Anot jo, šiemet ir kitais metais minėtajai programai numatytus 20 mln. litų verčiau reikėtų skirti įsisteigusių asociacijų veiklos rėmimui. Kaip rodo gera praktika, būtent asociacijų kūrimasis jau teikia ūkininkus džiuginančius rezultatus.

Anot ministerijos specialisto V. Vitukyno, už gautos paramos lėšas galima puikiai atlikti būtiniausius kasmetinius melioracijos griovių tvarkymo darbus sutaupant asmenines lėšas. Šalyje jau yra puikių pavyzdžių, kaip ūkininkai džiaugiasi pasinaudoję parama. Daugiausiai paraiškų gauta iš Biržų rajono ūkininkų. Kaimynai vilkaviškiečiai taip pat į šią paramos priemonę žiūri kur kas palankiau. Vilkaviškio rajone pateiktos keturios paraiškos. Pagal jas numatytų melioracijos griovių tvarkymui iš paramos bus įsisavinama per 133 tūkst. litų. Taip planuojama sutvarkyti kiek daugiau nei 26 kilometrus griovių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate prezidento rinkimų rezultatus?

klausimelis 05 14Virginijus iš Branduoliškių:

Rinkimuose dalyvavau. Balsavau namuose. Man svarbu, kurį prezidentą išsirinksim. Tegul būna tas pats prezidentas. Bet patinka ir Žemaitaitis. Nes žmones palaiko. Tik nesupratau, kaip reikia balsuoti dėl to referendumo. Kažkaip nesusigaudžiau. Tai nieko biuletenyje ir nežymėjau. Balsuosiu ir antrame ture. 

klausimelis 05 14 2

Kristina iš Miknaičių:

Aišku, balsavau. Šiaip patenkinta rezultatais. Man Nausėda – toks žmogus kaip žmogus. Nemanyčiau, kad Šimonytė tikrai įeitų į tą frontą. Aš už Nausėdą, nors prie širdies ir Žemaitaitis. Daug žadantis. O kad atsisakė Seimo nario mandato, manau, turėjo savo priežasčių. Aišku, būtų buvęs nekaltas, būtų nereikėję trauktis. Kiti kandidatai – visi kytri, daug žada, bet nieko nedaro.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px