Neseniai pasaulyje minėta Vandens diena žmoniją privertė susimąstyti apie geriamojo vandens svarbą ir kokybę. Prastėjančia geriamojo vandens kokybe rajone susirūpinimą reiškia Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Savivalda tvirtina, jog dėl vandens kokybės gerinimo rajone daroma viskas atsižvelgiant į finansines galimybes.

 

 

Pasaulyje nuolat augantis gyventojų skaičius didina gėlo vandens poreikį. Prognozuojama, kad iki 2030 metų 60 proc. išaugs hidroenergijos paklausa. 2013-uosius metus paskelbus tarptautinio bendradarbiavimo vandens klausimais metais, pasaulyje sprendžiamos itin aktualios vandens resursų panaudojimo galimybės. Be to, šūkiu „Vanduo yra žmogaus teisė“ Europoje jau kovojama, kad būtų atsisakyta vandens privatizavimo užmojų. Kas priešingu atveju, manoma, turėtų didelės įtakos nežmoniškam vandens brangimui ir tuo pačiu prieinamumui. Vienaip ar kitaip netolimoje ateityje vandens brangimas neaplenks ir Šakių rajono. Tik, ar pelnytai vanduo bus branginamas, jeigu, kaip rodo tyrimai, jo kokybė toli gražu neatininka net dabartinių kainų.    

Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet rajono savivaldybei pateikia daugiau nei 70 vandenviečių vandens kokybės ataskaitą. „Apskritai rajono vandens gręžiniuose aptikta daug amonio ir geležies. Šiaip amonis ir geležis sveikatai nėra labai pavojingi, bet jų normos viršytos. Jeigu amonio normos viršija keletą kartų, vanduo pasidaro rudas. Be to, amonis duoda nemalonų kvapą“,- tikino laikinai veterinarijos tarnybos viršininko pareigas einantis Alfonsas Kasiliauskas. Beje, labiausiai kokybišku geriamu vandeniu kol kas džiaugtis gali tik gelgaudiškiečiai.   

Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis pripažino, jog savivaldybė puikiai žino šią problemą ir rašyti raštus apie nekokybišką vandenį kur kas lengviau nei imtis konkrečių darbų. „Kiek leidžia finansinės galimybės, ši problema yra sprendžiama“, - tikino K. Kuncaitis, pridurdamas, kad ypač pernai daug investuota į vandens gerinimą.

Pasak jo, iš savivaldybės ir cukrinių runkelių fondo pernai Barzduose buvo pastatytas vandens gręžinys su vandens gerinimo įrenginiais už 445 tūkst. litų. Ekstra atveju Būblelių vandenvietėje pernai investuota 71 tūkst. litų iš savivaldybės biudžeto. „Panoviuose pernai buvo pastatyta  vandens gerinimo įranga. Dabitų gyvenvietėje išgręžtas naujas gręžinys, kainavęs 50 tūkst. litų“, - dėstė K. Kuncaitis. Savivaldybės didžiausias skaudulys yra Griškabūdžio ir Lekėčių vanduo. „Problema tame, kad nėra vandens. Dabar ruošiamės gręžti gręžinį Katiliuose, kad Griškabūdis gautų vandens“, - sakė K. Kuncaitis.  

Žvelgiant į ateitį, kaip tikino K. Kuncaitis, jau kitąmet per VVG grupę didelės investicijos į vandens kokybės gerinimo įrenginius bus skiriamos Mikytams, Šlamams, Plokščiams, Sintautų seniūnijos Užpjaunių kaimui. Pripažįstama, jog siekiant kokybiško geriamojo vandens, labiausiai pasitarnauja europinių projektų investicijos.  

Žinokite, sakė K. Kuncaitis, vanduo šiandien gali būti geras, o po kokių dviejų mėnesių tame pačiame gręžinyje jis jau gali būti blogas. Reikia nepamiršti, kad gyventojus blogesnės kokybės vanduo dažnai pasiekia ir dėl pasenusių vandens trasų, kurios po truputį pagal Nemuno vidurio projektą yra atnaujinamos. „Vienu žodžiu, vandens kokybė - dėmesio centre. O pinigų reikia ne vien tik vandeniui, bet ir kitiems dalykams“, - pabaigai pridūrė K. Kuncaitis.